bible
ra
🌐 Language
English
Español
Français
Deutsch
Português
Italiano
Nederlands
Русский
中文
日本語
한국어
العربية
Türkçe
Tiếng Việt
ไทย
Indonesia
All Languages
Home
/
Lithuanian
/
Lithuanian 2012 EKU
/
Proverbs 31
Proverbs 31
Lithuanian 2012 EKU
← Chapter 30
Jump to:
Chapter 1
Chapter 2
Chapter 3
Chapter 4
Chapter 5
Chapter 6
Chapter 7
Chapter 8
Chapter 9
Chapter 10
Chapter 11
Chapter 12
Chapter 13
Chapter 14
Chapter 15
Chapter 16
Chapter 17
Chapter 18
Chapter 19
Chapter 20
Chapter 21
Chapter 22
Chapter 23
Chapter 24
Chapter 25
Chapter 26
Chapter 27
Chapter 28
Chapter 29
Chapter 30
Chapter 31
1
Masos karaliaus Lemuelio žodžiai. Pamokymas, kurį jam davė jo motina:
2
„Ne, mano sūnau! Ne, mano įsčių sūnau! Ne, mano įžadų sūnau!
3
Nedalyk savo stiprybės moterims nė savo jėgų karalių naikintojoms.
4
Vynas – ne karaliams, Lemueli! Ne karaliams gerti vyną, ne valdovams mėgti svaigųjį gėrimą,
5
kad gerdami nepamirštų, ką įstatas liepia, ir nepažeistų visų vargo žmonių teisių.
6
Verčiau duok svaigųjį gėrimą žūstančiam, o vyną – žmogui, kuriam gyvenimas apkarto.
7
Tegeria, teužmiršta savo skurdą ir tenebegalvoja apie savo nelaimę.
8
Kalbėk už tą, kuris pats už save negali kalbėti, ir dėl skurdžiaus teisių.
9
Atverk burną! Tark teisų nuosprendį, gink vargšus ir beturčius!“
10
Koks retas radinys – sumani žmona! Brangesnė už perlus jos vertė!
11
Vyras jai patiki savo širdį ir turi tikrą turtą.
12
Ji atsilygina gerumu, o ne piktumu per visas savo gyvenimo dienas.
13
Ji pasirūpina vilnų bei linų ir darbuojasi įgudusiomis rankomis.
14
Kaip pirklio laivai, ji pargabena iš toli maisto atsargų.
15
Ji keliasi, kai dar tamsu, duoda maisto namams ir dienos nurodymų tarnaitėms.
16
Ji apžiūri ūkį ir jį nuperka, iš savo rankų uždarbio įveisia vynuogyną.
17
Ji susijuosusi jėga, jos rankos stiprios.
18
Ji mato, kad jos verslas klesti; naktį jos žibintas niekada neprigęsta.
19
Ji ima į rankas ratelį, o jos pirštai stveriasi verpstės.
20
Ji dosniai duoda vargšui ir ištiesia ranką elgetai.
21
Jai nereikia rūpintis savo šeima, kai sninga, nes visi jos namiškiai šiltai aprengti.
22
Ji pati pasigamina antklodžių, plona drobė ir purpuras – jos drabužiai.
23
Jos vyras įžymus miesto vartuose ir sėdi ten tarp šalies seniūnų.
24
Ji siuva ir parduoda lino drabužius, ir tiekia juostas pirkliams.
25
Stiprybė ir orumas – jos drabužis; ji su šypsniu žiūri į ateitį.
26
Atvėrusi burną, ji kalba išmintingai, o ant jos liežuvio – malonus pamokymas.
27
Ji atidžiai prižiūri savo šeimos elgesį ir niekada nevalgo dykaduonio duonos.
28
Jos vaikai ją giria, jos vyras irgi liaupsina ją:
29
„Daug sumanių moterų, bet tu viršiji jas visas!“
30
Žavumas – apgaulė, o grožis – migla; moteris turi būti giriama už pagarbią VIEŠPATIES baimę.
31
Duokite jai atlyginimą už jos triūsą! Teaidi miesto vartai jos darbų gyriumi!
← Chapter 30
Jump to:
Chapter 1
Chapter 2
Chapter 3
Chapter 4
Chapter 5
Chapter 6
Chapter 7
Chapter 8
Chapter 9
Chapter 10
Chapter 11
Chapter 12
Chapter 13
Chapter 14
Chapter 15
Chapter 16
Chapter 17
Chapter 18
Chapter 19
Chapter 20
Chapter 21
Chapter 22
Chapter 23
Chapter 24
Chapter 25
Chapter 26
Chapter 27
Chapter 28
Chapter 29
Chapter 30
Chapter 31
All chapters:
1
2
3
4
5
6
7
8
9
10
11
12
13
14
15
16
17
18
19
20
21
22
23
24
25
26
27
28
29
30
31