bible
ra
🌐 Language
English
Español
Français
Deutsch
Português
Italiano
Nederlands
Русский
中文
日本語
한국어
العربية
Türkçe
Tiếng Việt
ไทย
Indonesia
All Languages
Home
/
Lithuanian
/
Lithuanian 2012 KAN
/
Psalms 78
Psalms 78
Lithuanian 2012 KAN
← Chapter 77
Jump to:
Chapter 1
Chapter 2
Chapter 3
Chapter 4
Chapter 5
Chapter 6
Chapter 7
Chapter 8
Chapter 9
Chapter 10
Chapter 11
Chapter 12
Chapter 13
Chapter 14
Chapter 15
Chapter 16
Chapter 17
Chapter 18
Chapter 19
Chapter 20
Chapter 21
Chapter 22
Chapter 23
Chapter 24
Chapter 25
Chapter 26
Chapter 27
Chapter 28
Chapter 29
Chapter 30
Chapter 31
Chapter 32
Chapter 33
Chapter 34
Chapter 35
Chapter 36
Chapter 37
Chapter 38
Chapter 39
Chapter 40
Chapter 41
Chapter 42
Chapter 43
Chapter 44
Chapter 45
Chapter 46
Chapter 47
Chapter 48
Chapter 49
Chapter 50
Chapter 51
Chapter 52
Chapter 53
Chapter 54
Chapter 55
Chapter 56
Chapter 57
Chapter 58
Chapter 59
Chapter 60
Chapter 61
Chapter 62
Chapter 63
Chapter 64
Chapter 65
Chapter 66
Chapter 67
Chapter 68
Chapter 69
Chapter 70
Chapter 71
Chapter 72
Chapter 73
Chapter 74
Chapter 75
Chapter 76
Chapter 77
Chapter 78
Chapter 79
Chapter 80
Chapter 81
Chapter 82
Chapter 83
Chapter 84
Chapter 85
Chapter 86
Chapter 87
Chapter 88
Chapter 89
Chapter 90
Chapter 91
Chapter 92
Chapter 93
Chapter 94
Chapter 95
Chapter 96
Chapter 97
Chapter 98
Chapter 99
Chapter 100
Chapter 101
Chapter 102
Chapter 103
Chapter 104
Chapter 105
Chapter 106
Chapter 107
Chapter 108
Chapter 109
Chapter 110
Chapter 111
Chapter 112
Chapter 113
Chapter 114
Chapter 115
Chapter 116
Chapter 117
Chapter 118
Chapter 119
Chapter 120
Chapter 121
Chapter 122
Chapter 123
Chapter 124
Chapter 125
Chapter 126
Chapter 127
Chapter 128
Chapter 129
Chapter 130
Chapter 131
Chapter 132
Chapter 133
Chapter 134
Chapter 135
Chapter 136
Chapter 137
Chapter 138
Chapter 139
Chapter 140
Chapter 141
Chapter 142
Chapter 143
Chapter 144
Chapter 145
Chapter 146
Chapter 147
Chapter 148
Chapter 149
Chapter 150
Chapter 79 →
1
Asafo maskilas. Klausykis, mano tauta, mano Įstatymo; klausykis ausis ištempusi žodžių iš mano lūpų.
2
Atversiu burną prasmingais pavyzdžiais, ir atskleisiu senųjų amžių paslaptis,
3
dalykus, kuriuos girdėjome ir žinojome, apie kuriuos mums pasakojo mūsų tėvai.
4
Neslėpsime jų nuo savo vaikų, bet pasakosime būsimajai kartai apie VIEŠPATIES galybę ir jo šlovingus darbus bei padarytus stebuklus.
5
Jis davė įstatus Izraeliui, Įstatymą – Jokūbo palikuonims, įsakydamas mūsų protėviams mokyti savo vaikus,
6
kad jį pažintų būsimoji karta, jų vaikai, kurie dar gims, kad ir šie iš eilės pasakotų savo vaikams,
7
idant ir jie remtų savo viltį Dievu, neužmirštų Dievo darbų, bet laikytųsi jo įsakymų
8
ir netaptų, kokie buvo jų protėviai – užgaidi ir maištinga karta, karta, kurios širdis išgverusi, o dvasia neištikima Dievui.
9
Efraimo sūnūs, ginkluoti lankais ir strėlėmis, pabėgo iš mūšio.
10
Jie nesilaikė Dievo Sandoros ir atsisakė gyventi pagal jo Įstatymą.
11
Jie užmiršo, ką jis buvo padaręs, jiems apreikštus nuostabius darbus.
12
Jų protėvių akyse Dievas darė stebuklus Egipto žemėje, Coano lygumoje.
13
Jis padarė taką per jūrą ir vedė juos, sutelkęs tako vandenis tarsi į pylimą.
14
Dieną vedė juos debesimi, o kiekvieną naktį – ugnies šviesa.
15
Jis perskėlė uolą dykumoje ir davė jiems apsčiai vandens tarsi iš bedugnės.
16
Jis paliepė upeliams trykšti iš uolos ir leido lietis vandeniui srautais.
17
Bet jie nesiliovė daryti nuodėmes Dievui ir kelti maištą tyruose prieš Aukščiausiąjį.
18
Jie tyčia ėmė gundyti Dievą, įnoringai reikalaudami maisto.
19
Jie burnojo prieš Dievą, sakydami: „Argi galės Dievas padengti mums stalą dykumoje?
20
Tiesa, jis taip sudavė į uolą, kad ištryško vanduo ir tekėjo srautais. Bet argi jis galės parūpinti mums ir duonos bei duoti savo tautai mėsos?“
21
Tai girdėdamas, VIEŠPATS įpyko; suliepsnojo ugnis prieš Jokūbą, pakilo pyktis ant Izraelio,
22
nes jie netikėjo Dievu nei pasitikėjo jo gelbstinčia galybe.
23
Vis dėlto jis įsakė aukštoms padangėms ir atidarė dangaus duris,
24
lijo ant jų valgoma mana ir davė jiems grūdų iš dangaus.
25
Mirtingieji valgė dangiškųjų būtybių duoną, Dievas davė jiems maisto iki soties.
26
Jis pabudino padangėse rytį, savo galybe išjudino pietį;
27
jis bėrė ant jų mėsą lyg dulkes, sparnuočius – lyg pamario smėlio grūdelius;
28
jis nutupdė juos jų stovykloje, visur aplink palapines.
29
Žmonės valgė ir sotinosi, nes Dievas davė jiems, ko jie įnoringai troško.
30
Bet jiems dar nespėjus savo įnorių patenkinti, jiems dar tebevalgant, –
31
pakilo Dievo pyktis ant jų. Jis užmušė jų stipruolius, išguldė rinktinius Izraelio vyrus.
32
Ir visa tai matydami žmonės darė nuodėmes; nors ir tiek stebuklų Dievas buvo padaręs, jie nepasitikėjo.
33
Užtat jis patvarkė, kad jų dienos pradingtų lyg rūkas, ir jų gyvenimo metai pasibaigtų staigia žūtimi.
34
Tik kai Dievas juos nubausdavo, jie ieškodavo pas jį užuovėjos, atgailaudavo ir nuoširdžiai ieškodavo Dievo
35
atmindami, kad Dievas jų Uola, kad Dievas Aukščiausiasis – jų atpirkėjas.
36
Bet jie apgaudinėjo jį savo lūpomis ir melavo savo liežuviu.
37
Jų širdis nebuvo jam ištikima, jie nepasitikėjo jo Sandora.
38
Bet Dievas iš savo gailestingumo atleisdavo kaltę ir jų nesunaikindavo; dažnai jis sutramdydavo savo pyktį ir viso savo įniršio neišliedavo.
39
Jis atmindavo, kad jie tik trapūs žmonės, lyg praeinantis vėjo dvelktelėjimas.
40
Kiek daug kartų jie maištavo prieš jį tyruose ir liūdino jį dykumoje!
41
Jie vis gundė ir gundė Dievą, Izraelio Šventajam skaudino širdį.
42
Jie užmiršo jo didžią galybę ir tą dieną, kurią jis atpirko juos nuo engėjo,
43
kai parodė savo ženklus Egipte ir nuostabius darbus Coano lygumoje.
44
Jis pavertė krauju jų upes bei tekantį vandenį, ir egiptiečiai nebeturėjo ko atsigerti.
45
Jis ištiko juos spiečiais musių, kurios juos kamavo, ir varlėmis, kurios nuniokojo kraštą.
46
Jis atidavė jų pasėlius vikšrams, o jų triūso derlių – skėriams.
47
Jis sunaikino jų vynmedžius ledų kruša, o jų sikomoro medžius – šalna.
48
Jis atidavė jų galvijus ledų krušai, o jų kaimenes – žaibams.
49
Jis ištiko juos savo degančiu įniršiu, pykčiu, apmaudu ir nelaime – žūties nešėjų būriu.
50
Jis netramdė savo įniršio, negelbėjo jų nuo mirties, bet atidavė marui.
51
Jis išguldė visus Egipto pirmagimius, Chamo palapinių vyrijos pirmienas.
52
Tada išvedė savo tautą lyg avis, vedė juos per dykumą tarsi kaimenę.
53
Jis vedė juos saugiai, jiems nebuvo ko bijoti, nes jų priešus paskandino jūra.
54
Jis atvedė juos į savo šventąją žemę, prie kalno, kurį jo dešinė buvo įsigijusi.
55
Jiems įžengiant, jis išvarė tautas, o jų palapinėse įkurdino Izraelio gimines ir padalijo kraštą Izraelio giminėms, skirdamas joms dalį matavimo virve.
56
Bet jie maištavo ir gundė Dievą Aukščiausiąjį, nesilaikydami jo įsakų.
57
Jie atsimetė ir buvo neištikimi kaip ir jų protėviai, sukniubo lyg nepatikimas lankas.
58
Jie pykdė Dievą savo aukštumų alkais, žadino jo pavyduliavimą savo stabais.
59
Dievas pamatė ir įniršo; jis visiškai atmetė Izraelį.
60
Jis paliko savo Padangtę Šilojyje – Namus, kuriuose buvo gyvenęs tarp žmonių.
61
Jis leido savo galybei eiti į nelaisvę, savo garbei patekti į priešo rankas.
62
Jis atidavė savo tautą kalavijui, jis įpyko ant savo paveldo.
63
Ugnis surijo jų jaunuolius, o merginos neturėjo už ko tekėti.
64
Kunigai krito nuo kalavijo, o jų našlės negiedojo raudų.
65
Tada Viešpats pabudo kaip iš miego, tarsi vyno išjudintas galiūnas.
66
Jis privertė savo priešus bėgti ir ilgam užtraukė jiems pralaimėjimo gėdą.
67
Juozapo palapinę jis atmetė, Efraimo giminės neišsirinko,
68
bet pasirinko Judo giminę, Siono kalną, kurį labai myli.
69
Jis pastatė savo šventovę lyg namus danguje, įtvirtino ją lyg pačią žemę, amžinai tvirtą.
70
Išsirinko Dovydą, savo tarną, ir pasiėmė jį nuo avių.
71
Atsivedė Dovydą nuo žindenių avių, kad ganytų jo tautą Jokūbą, jo paveldą Izraelį.
72
Jis ganė juos dora širdimi ir vedė įgudusia ranka.
← Chapter 77
Jump to:
Chapter 1
Chapter 2
Chapter 3
Chapter 4
Chapter 5
Chapter 6
Chapter 7
Chapter 8
Chapter 9
Chapter 10
Chapter 11
Chapter 12
Chapter 13
Chapter 14
Chapter 15
Chapter 16
Chapter 17
Chapter 18
Chapter 19
Chapter 20
Chapter 21
Chapter 22
Chapter 23
Chapter 24
Chapter 25
Chapter 26
Chapter 27
Chapter 28
Chapter 29
Chapter 30
Chapter 31
Chapter 32
Chapter 33
Chapter 34
Chapter 35
Chapter 36
Chapter 37
Chapter 38
Chapter 39
Chapter 40
Chapter 41
Chapter 42
Chapter 43
Chapter 44
Chapter 45
Chapter 46
Chapter 47
Chapter 48
Chapter 49
Chapter 50
Chapter 51
Chapter 52
Chapter 53
Chapter 54
Chapter 55
Chapter 56
Chapter 57
Chapter 58
Chapter 59
Chapter 60
Chapter 61
Chapter 62
Chapter 63
Chapter 64
Chapter 65
Chapter 66
Chapter 67
Chapter 68
Chapter 69
Chapter 70
Chapter 71
Chapter 72
Chapter 73
Chapter 74
Chapter 75
Chapter 76
Chapter 77
Chapter 78
Chapter 79
Chapter 80
Chapter 81
Chapter 82
Chapter 83
Chapter 84
Chapter 85
Chapter 86
Chapter 87
Chapter 88
Chapter 89
Chapter 90
Chapter 91
Chapter 92
Chapter 93
Chapter 94
Chapter 95
Chapter 96
Chapter 97
Chapter 98
Chapter 99
Chapter 100
Chapter 101
Chapter 102
Chapter 103
Chapter 104
Chapter 105
Chapter 106
Chapter 107
Chapter 108
Chapter 109
Chapter 110
Chapter 111
Chapter 112
Chapter 113
Chapter 114
Chapter 115
Chapter 116
Chapter 117
Chapter 118
Chapter 119
Chapter 120
Chapter 121
Chapter 122
Chapter 123
Chapter 124
Chapter 125
Chapter 126
Chapter 127
Chapter 128
Chapter 129
Chapter 130
Chapter 131
Chapter 132
Chapter 133
Chapter 134
Chapter 135
Chapter 136
Chapter 137
Chapter 138
Chapter 139
Chapter 140
Chapter 141
Chapter 142
Chapter 143
Chapter 144
Chapter 145
Chapter 146
Chapter 147
Chapter 148
Chapter 149
Chapter 150
Chapter 79 →
All chapters:
1
2
3
4
5
6
7
8
9
10
11
12
13
14
15
16
17
18
19
20
21
22
23
24
25
26
27
28
29
30
31
32
33
34
35
36
37
38
39
40
41
42
43
44
45
46
47
48
49
50
51
52
53
54
55
56
57
58
59
60
61
62
63
64
65
66
67
68
69
70
71
72
73
74
75
76
77
78
79
80
81
82
83
84
85
86
87
88
89
90
91
92
93
94
95
96
97
98
99
100
101
102
103
104
105
106
107
108
109
110
111
112
113
114
115
116
117
118
119
120
121
122
123
124
125
126
127
128
129
130
131
132
133
134
135
136
137
138
139
140
141
142
143
144
145
146
147
148
149
150