bible
ra
🌐 Language
English
Español
Français
Deutsch
Português
Italiano
Nederlands
Русский
中文
日本語
한국어
العربية
Türkçe
Tiếng Việt
ไทย
Indonesia
All Languages
Home
/
Lithuanian
/
Lithuanian 2012
/
Isaiah 28
Isaiah 28
Lithuanian 2012
← Chapter 27
Jump to:
Chapter 1
Chapter 2
Chapter 3
Chapter 4
Chapter 5
Chapter 6
Chapter 7
Chapter 8
Chapter 9
Chapter 10
Chapter 11
Chapter 12
Chapter 13
Chapter 14
Chapter 15
Chapter 16
Chapter 17
Chapter 18
Chapter 19
Chapter 20
Chapter 21
Chapter 22
Chapter 23
Chapter 24
Chapter 25
Chapter 26
Chapter 27
Chapter 28
Chapter 29
Chapter 30
Chapter 31
Chapter 32
Chapter 33
Chapter 34
Chapter 35
Chapter 36
Chapter 37
Chapter 38
Chapter 39
Chapter 40
Chapter 41
Chapter 42
Chapter 43
Chapter 44
Chapter 45
Chapter 46
Chapter 47
Chapter 48
Chapter 49
Chapter 50
Chapter 51
Chapter 52
Chapter 53
Chapter 54
Chapter 55
Chapter 56
Chapter 57
Chapter 58
Chapter 59
Chapter 60
Chapter 61
Chapter 62
Chapter 63
Chapter 64
Chapter 65
Chapter 66
Chapter 29 →
1
Vargas Efraimo girtuoklių išpuikimo vainikui, didingo jo grožio vystančiai gėlei, žydėjusiai ant Derlingojo slėnio kalvos! Vargas vyno įveiktiesiems!
2
Štai Viešpats siunčia drąsų galiūną. Kaip audra su kruša, kaip nusiaubianti vėtra, kaip potvynio vandenys, išsilieję per krantus, jis viską sulygina su žeme.
3
Kojomis sutryps jis Efraimo girtuoklių išpuikimo vainiką,
4
o didingo jo grožio vystančiai gėlei, žydėjusiai ant Derlingojo slėnio kalvos, nutiks tas pat, kas per anksti prisirpusiai figai: kas ją pastebės, tas ir praris, vos spėjęs paimti į ranką.
5
Tą dieną Galybių VIEŠPATS savo tautos likučiui bus šlovingas vainikas bei puiki diadema,
6
ir teismo krėsle sėdinčiam duos teisingumo dvasios, o miesto vartus nuo priešų ginantiems – narsumo.
7
Bet ir tie svirduliuoja, perimti vyno, klupinėja, įkaušę nuo svaigiojo gėrimo. Kunigas ir pranašas šlitinėja nuo stipraus gėrimo, gerai įkaušę nuo vyno. Šlitinėdami nuo stipraus gėrimo, jie klysta regėdami ir klumpa spręsdami bylą.
8
Taip, visur stalai šlykščiai apvemti, – ir nėra švarios vietos.
9
Jie skundžiasi manimi ir sako: „Ką nori jis pamokyti? Kam nori paaiškinti savo apreiškimą? Mažyliams, ką tik nujunkytiems, ką tik nuo krūties atitrauktiems?
10
Jis vis veblena: ‘Įsakymas po įsakymo, taisyklė po taisyklės, čionai truputį, tenai truputį!’“
11
Taip veblendamas ir svetima kalba jis kalbės tautai,
12
kuriai buvo sakęs: „Tai atilsis, leiskite atsikvėpti nuvargusiems! Tai atgaiva!“ Bet jie nenorėjo girdėti.
13
Tad toks jiems bus VIEŠPATIES žodis: „Įsakymas po įsakymo, taisyklė po taisyklės, čionai truputį, tenai truputį!“ – kad eitų ir griūtų aukštielninki, kad būtų sugniuždyti, įvilioti į spąstus ir pagauti.
14
Todėl išgirskite VIEŠPATIES žodį, pašaipūnai, kurie valdote šitą tautą Jeruzalėje.
15
Kadangi sakote: „Sandorą sudarėme su mirtimi, sutartį sudarėme su Šeolu; atšniokštęs nuožmusis tvanas mūsų nepasieks, nes mele radome prieglaudą, apgaulėje – slėptuvę“.
16
Todėl Viešpats DIEVAS taip kalba: „Štai ant Siono dedu akmenį, išmėgintą akmenį, brangų kertinį akmenį, kaip tvirtą pamatą: kas pasitiki juo, tas nedreba iš baimės.
17
Teisingumas – mano svambalas, teisumas – mano gulsčiukas. Nušluos ledų kruša melo prieglaudą, išplaus vandenys slėptuvę“.
18
Jūsų sandora su mirtimi bus panaikinta, o jūsų sutartis su Šeolu nebeturės galios. Atšniokštęs nuožmusis tvanas jus nuniokos.
19
Atšniokštęs jis kas kartą jus pastvers; jis atšniokš kiekvieną rytą, atšniokš dieną ir naktį. Siaubas apims suvokus, ką tai reiškia.
20
Per trumpas bus guolis, kad galėtum išsitiesti, per siauras apklotas, kad juo užsiklotum.
21
VIEŠPATS pakils, kaip pakilo ant Peracimų kalno, ir rū̃staus, kaip rūstavo Gibeono slėnyje, kad įvykdytų tai, ką turi įvykdyti, – savo nepaprastą užmojį, kad užbaigtų darbą, neįprastą darbą!
22
Dabar jau liaukitės šaipęsi, kad nesuveržtų jūsų pančiai dar stipriau, nes išgirdau iš Viešpaties, paties Galybių DIEVO, jog visam kraštui lemta būti sunaikintam.
23
Atidžiai klausykitės ir išgirskite mano balsą, atkreipkite dėmesį ir klausykitės mano žodžių!
24
Ar visą laiką artojas aria sėjai, ar visą laiką jis purena ir akėja dirvą?
25
Juk kai dirva jau supurenta, argi jis neberia krapų ir kmynų, argi nesėja kviečių ir miežių biržėse, o pakraščiuose kitų javų?
26
Jis išmoko atlikti savo darbą, nes Dievas jį pamokė!
27
Ir krapų jis nekulia dantytais volais, o ant kmynų neridena kuliamojo veleno, nes krapai išbloškiami vytimi, o kmynai nudaužomi lazda.
28
Argi javai sutrupinami kuliant? Ne! Niekas nekulia per ilgai ir neleidžia velenui riedėti nei arkliams trypti, kol grūdai sutrupės.
29
Ir tai ateina iš Galybių VIEŠPATIES; jis nuostabus patarimais ir didingas išmintimi!
← Chapter 27
Jump to:
Chapter 1
Chapter 2
Chapter 3
Chapter 4
Chapter 5
Chapter 6
Chapter 7
Chapter 8
Chapter 9
Chapter 10
Chapter 11
Chapter 12
Chapter 13
Chapter 14
Chapter 15
Chapter 16
Chapter 17
Chapter 18
Chapter 19
Chapter 20
Chapter 21
Chapter 22
Chapter 23
Chapter 24
Chapter 25
Chapter 26
Chapter 27
Chapter 28
Chapter 29
Chapter 30
Chapter 31
Chapter 32
Chapter 33
Chapter 34
Chapter 35
Chapter 36
Chapter 37
Chapter 38
Chapter 39
Chapter 40
Chapter 41
Chapter 42
Chapter 43
Chapter 44
Chapter 45
Chapter 46
Chapter 47
Chapter 48
Chapter 49
Chapter 50
Chapter 51
Chapter 52
Chapter 53
Chapter 54
Chapter 55
Chapter 56
Chapter 57
Chapter 58
Chapter 59
Chapter 60
Chapter 61
Chapter 62
Chapter 63
Chapter 64
Chapter 65
Chapter 66
Chapter 29 →
All chapters:
1
2
3
4
5
6
7
8
9
10
11
12
13
14
15
16
17
18
19
20
21
22
23
24
25
26
27
28
29
30
31
32
33
34
35
36
37
38
39
40
41
42
43
44
45
46
47
48
49
50
51
52
53
54
55
56
57
58
59
60
61
62
63
64
65
66