bible
ra
🌐 Language
English
Español
Français
Deutsch
Português
Italiano
Nederlands
Русский
中文
日本語
한국어
العربية
Türkçe
Tiếng Việt
ไทย
Indonesia
All Languages
Home
/
Lithuanian
/
Lithuanian 2012
/
Proverbs 20
Proverbs 20
Lithuanian 2012
← Chapter 19
Jump to:
Chapter 1
Chapter 2
Chapter 3
Chapter 4
Chapter 5
Chapter 6
Chapter 7
Chapter 8
Chapter 9
Chapter 10
Chapter 11
Chapter 12
Chapter 13
Chapter 14
Chapter 15
Chapter 16
Chapter 17
Chapter 18
Chapter 19
Chapter 20
Chapter 21
Chapter 22
Chapter 23
Chapter 24
Chapter 25
Chapter 26
Chapter 27
Chapter 28
Chapter 29
Chapter 30
Chapter 31
Chapter 21 →
1
Vynas išjuokia, stiprusis gėrimas primuša; neišmintingas, kas jais svaiginasi.
2
Karaliaus rūstybė – tarsi liūto riaumojimas; kas jį supykdo, tas savo gyvastį stato į pavojų.
3
Garbinga žmogui vengti ginčų, o kiekvienas kvailys leidžiasi į kivirčus.
4
Sėjos metu tinginys nearia; pjūčiai atėjus, jis ieško, bet nieko neranda.
5
Žmogaus širdies užmojai – gilūs vandenys, protingas žmogus gali jų semtis.
6
Daugelis laiko save geros valios žmonėmis, bet kas gali rasti žmogų, kuriuo galėtum pasitikėti?
7
Teisus žmogus elgiasi dorai; laimingi jo vaikai, gavę tokį paveldą!
8
Kai karalius atsisėda į teismo sostą, jis gali išsijoti visa pikta savo akimis.
9
Kas gali sakyti: „Nuvaliau savo širdį. Esu švarus, be nuodėmės!“
10
Dvejopais svarsčiais ir dvejopais saikais – abejais bjaurisi VIEŠPATS.
11
Savo veiksmais net jaunuolis parodo, ar jo elgesys sąžiningas ir doras.
12
Ir girdinčią ausį, ir matančią akį – abi VIEŠPATS padarė.
13
Nepamėk miego, kad netaptum skurdžiumi; laikyk plačiai atvertas akis, ir turėsi ko valgyti.
14
„Nieko verta, nieko verta“, – sako pirkėjas, o nueidamas puikuojasi.
15
Aukso ir brangakmenių gausu, bet išmintingos lūpos – brangiausias papuošalas.
16
Paimk drabužį laidavusio už atėjūną, ir pasilaikyk jį kaip užstatą, nes jis laidavo už svetimšalę.
17
Duona, gauta per apgaulę, saldi, bet vėliau burna taps pilna žvyro.
18
Užmojai subręsta per pasitarimus; kariauk protingai apsvarstydamas.
19
Kas nuolat išduoda paslaptis, tas liežuvautojas; todėl nebendrauk su tuščiu plepiu.
20
Kas keikia savo tėvą ir motiną, to žibintas užges visiškoje tamsoje.
21
Nuosavybė, greitai įgyta pradžioje, galų gale nebus palaiminta.
22
Nesakyk: „Aš atlyginsiu už pikta!“ Pasitikėk VIEŠPAČIU, ir jis tau padės.
23
Skirtingi svarsčiai pasibjaurėtini VIEŠPAČIUI, nesąžiningos svarstyklės yra negeros.
24
VIEŠPATS veda žmogaus žingsnius; tad kaip žmogus gali suvokti savo kelią?
25
Įklius į spąstus tas, kas neapgalvotai sako: „Pašventinta!“ – paskui ima gailėtis, davęs tokį įžadą.
26
Išmintingas karalius išsijoja nedorėlius ir kulia juos kuliamuoju ratu.
27
Žmogaus gyvybės alsavimas – VIEŠPATIES žibintas, apreiškiantis visas jo būties gelmes.
28
Gerumas ir ištikimybė apsaugo karalių, o jo sostas palaikomas teisumo.
29
Jaunuolių papuošalas – jėga, o seneliai gerbiami dėl jų žilų galvų.
30
Mėlynės ir žaizdos yra užmokestis už pikta, žmogaus gelmes siekiantys smūgiai.
← Chapter 19
Jump to:
Chapter 1
Chapter 2
Chapter 3
Chapter 4
Chapter 5
Chapter 6
Chapter 7
Chapter 8
Chapter 9
Chapter 10
Chapter 11
Chapter 12
Chapter 13
Chapter 14
Chapter 15
Chapter 16
Chapter 17
Chapter 18
Chapter 19
Chapter 20
Chapter 21
Chapter 22
Chapter 23
Chapter 24
Chapter 25
Chapter 26
Chapter 27
Chapter 28
Chapter 29
Chapter 30
Chapter 31
Chapter 21 →
All chapters:
1
2
3
4
5
6
7
8
9
10
11
12
13
14
15
16
17
18
19
20
21
22
23
24
25
26
27
28
29
30
31