1 Corinthians 13

Lithuanian Bible (Karaliaus Jokūbo Versija Lietuviškai 2012 Edition) 2012 - KJV

← Chapter 12 Jump to: Chapter 14 →

1Nors aš kalbu žmonių bei angelų kalbomis, bet neturiu geraširdiškumo, aš tampu kaip skambantis varis arba žvangantys cimbolai.

2Ir nors turiu pranašystės dovaną ir suprantu visas paslaptis ir visą pažinimą; ir nors turiu visą tikėjimą, kad galiu perkelti kalnus, bet neturiu geraširdiškumo, esu niekas.

3Ir nors atiduodu visus savo turtus vargšams pamaitinti, ir nors atiduodu savo kūną sudeginimui, bet neturiu geraširdiškumo, tai man neduoda jokios naudos.

4Geraširdiškumas ilgai pakenčia ir yra malonus; geraširdiškumas nepavydi; geraširdiškumas nesigiria, nėra pasipūtęs,

5nesielgia netinkamai, neieško savo, nėra lengvai suerzinamas, negalvoja pikto;

6nesidžiaugia neteisybe, bet džiaugiasi tiesa;

7visa pakelia, visa tiki, viskuo viliasi, visa ištveria.

8Geraširdiškumas niekada nesibaigia, bet ar tai būtų pranašystės, jos pasibaigs; ar tai būtų kalbos, jos liausis; ar tai būtų pažinimas, jis pranyks.

9Nes mes žinome iš dalies ir pranašaujame iš dalies.

10Bet kai ateis tai, kas yra tobula, tada tai, kas iš dalies, bus panaikinta.

11Kai buvau vaikas, kalbėjau kaip vaikas, supratau kaip vaikas, mąsčiau kaip vaikas; bet kai tapau vyru, atmečiau tai, kas vaikiška.

12Nes dabar matome per stiklą, neaiškiai; bet tuomet – veidas į veidą; dabar pažįstu iš dalies, bet tuomet pažinsiu kaip ir esu pažintas.

13O dabar pasilieka tikėjimas, viltis, geraširdiškumas – tie trys; bet didžiausias iš jų – geraširdiškumas.

← Chapter 12 Jump to: Chapter 14 →