Amos 7

Lithuanian Bible (Karaliaus Jokūbo Versija Lietuviškai 2012 Edition) 2012 - KJV

← Chapter 6 Jump to: Chapter 8 →

1Taip man parodė Viešpats DIEVAS: ir štai vėlyvųjų atžalų augimo pradžioje jis formavo žiogus; ir štai tai buvo vėlyvosios atžalos po karaliaus šienapjūtės.

2Ir įvyko, kai jie baigė ėsti šalies žolę, aš tariau: „O Viešpatie DIEVE, atleisk, meldžiu tave; per ką Jokūbas pakils? Nes jis mažas“.

3VIEŠPATS gailėjosi dėl to; „To nebus“, – sako VIEŠPATS.

4Taip man parodė Viešpats DIEVAS: ir štai Viešpats DIEVAS šaukė varžytis ugnimi, ir ji surijo didžiąją gelmę ir suėdė dalį.

5Tada aš tariau: „O Viešpatie DIEVE, liaukis, meldžiu tave; per ką Jokūbas pakils? Nes jis mažas“.

6VIEŠPATS gailėjosi dėl to; „To irgi nebus“, – sako Viešpats DIEVAS.

7Taip jis man parodė: ir štai Viešpats su svambalu savo rankoje atsistojo ant svambalu padarytos sienos.

8Ir VIEŠPATS man tarė: „Ką matai, Amosai?“ Ir aš tariau: „Svambalą“. Tada Viešpats tarė: „Štai aš padėsiu svambalą savo tautos Izraelio tarpe; aš nebepraeisiu jiems pro šalį;

9Izaoko aukštumos bus nusiaubtos ir Izraelio šventovės nuniokotos; ir aš pakilsiu prieš Jeroboamo namus su kalaviju“.

10Tada Bet-Elio kunigas Amacija pasiuntė Izraelio karaliui Jeroboamui, sakydamas: „Amosas suruošė prieš tave sąmokslą Izraelio namų tarpe; šalis negali pakelti visų jo žodžių.

11Nes taip sako Amosas: ‘Jeroboamas mirs nuo kalavijo, o Izraelis tikrai bus išvestas nelaisvėn iš savo šalies’“.

12Taip pat Amacija tarė Amosui: „O regėtojau, eik, bėk sau į Judos šalį ir ten valgyk duoną, ir ten pranašauk;

13bet Bet-Elyje daugiau nebepranašauk; nes tai karaliaus koplyčia ir tai karaliaus kiemas“.

14Tada Amosas atsakė ir tarė Amacijai: „Aš nebuvau pranašas nei aš buvau pranašo sūnus; bet aš buvau kerdžius ir sikamoro vaisių rinkėjas;

15ir VIEŠPATS mane paėmė, kai aš ėjau paskui kaimenę, ir VIEŠPATS man tarė: ‘Eik, pranašauk mano tautai Izraeliui’.

16Todėl dabar klausykis VIEŠPATIES žodžio: ‘Tu sakai: Nepranašauk prieš Izraelį, nevarvink savo žodžio prieš Izaoko namus’.

17Todėl taip sako VIEŠPATS: ‘Tavo žmona bus paleistuvė mieste, o tavo sūnūs ir tavo dukterys kris nuo kalavijo, ir tavo žemė bus padalyta virve; o tu mirsi suterštoje šalyje; ir Izraelis tikrai eis į nelaisvę iš savo šalies’“.

← Chapter 6 Jump to: Chapter 8 →