Ecclesiastes 1

Lithuanian Bible (Karaliaus Jokūbo Versija Lietuviškai 2012 Edition) 2012 - KJV

Jump to: Chapter 2 →

1Žodžiai Pamokslininko, Dovydo sūnaus, karaliaus Jeruzalėje.

2Tuštybių tuštybė, – sako Pamokslininkas, – tuštybių tuštybė; viskas tuštybė.

3Kokia nauda žmogui iš viso jo triūso, kurio jis imasi po saule?

4Viena karta praeina, kita karta ateina; bet žemė pasilieka per amžius.

5Saulė pateka, saulė nusileidžia ir skuba į savo vietą, iš kur ji patekėjo.

6Vėjas eina į pietus ir apsisuka į šiaurę; jis nuolat sukasi aplink, ir vėjas atgal sugrįžta pagal savo apsisukimus.

7Visos upės teka į jūrą, tačiau jūra vis nepilna; į vietą, iš kur upės atiteka, ten jos vėl sugrįžta.

8Visi dalykai pilni triūso, žmogus negali jų išsakyti; akys nepasisotina matymu, ir ausys neprisipildo girdėjimu.

9Dalykai, kurie buvo, yra tai, kas bus; ir kas buvo daroma, yra tai, kas bus daroma; nieko naujo nėra po saule.

10Ar yra kas, apie ką galima pasakyti: „Žiūrėk, tai nauja“? Tai jau buvo senais laikais, kurie buvo pirma mūsų.

11Neatmenama tai, kas buvo anksčiau; ir to, kas bus ateityje, neatsimins tie, kurie po to ateis.

12Aš, Pamokslininkas, buvau Izraelio karalius Jeruzalėje.

13Aš atidaviau savo širdį, kad ieškočiau ir tyrinėčiau išmintimi viską, kas vyksta po dangumi; šį sunkų triūsą Dievas davė žmogaus sūnums, kad juo užsiimtų.

14Mačiau visus darbus, kurie daromi po saule; ir štai viskas yra tuštybė ir dvasios varginimas.

15Kas kreiva, negalima ištiesinti; ir ko trūksta, negalima suskaičiuoti.

16Aš kalbėjau su savo širdimi, sakydamas: „Štai aš įgijau aukštą padėtį ir įgijau daugiau išminties už visus, kurie pirma manęs buvo Jeruzalėje; taip, mano širdis patyrė daug išminties bei pažinimo“.

17Ir atidaviau savo širdį, kad pažinčiau išmintį ir pažinčiau beprotybę ir kvailystę; aš pastebėjau, kad ir tai yra dvasios varginimas.

18Nes kur yra daug išminties, ten yra daug sielvarto; ir kas įgyja daugiau pažinimo, įgyja daugiau ir širdgėlos“.

Jump to: Chapter 2 →