bible
ra
🌐 Language
English
Español
Français
Deutsch
Português
Italiano
Nederlands
Русский
中文
日本語
한국어
العربية
Türkçe
Tiếng Việt
ไทย
Indonesia
All Languages
Home
/
Lithuanian
/
Lithuanian Bible (Karaliaus Jokūbo Versija Lietuviškai 2012 Edition) 2012 - KJV
/
Ezekiel 14
Ezekiel 14
Lithuanian Bible (Karaliaus Jokūbo Versija Lietuviškai 2012 Edition) 2012 - KJV
← Chapter 13
Jump to:
Chapter 1
Chapter 2
Chapter 3
Chapter 4
Chapter 5
Chapter 6
Chapter 7
Chapter 8
Chapter 9
Chapter 10
Chapter 11
Chapter 12
Chapter 13
Chapter 14
Chapter 15
Chapter 16
Chapter 17
Chapter 18
Chapter 19
Chapter 20
Chapter 21
Chapter 22
Chapter 23
Chapter 24
Chapter 25
Chapter 26
Chapter 27
Chapter 28
Chapter 29
Chapter 30
Chapter 31
Chapter 32
Chapter 33
Chapter 34
Chapter 35
Chapter 36
Chapter 37
Chapter 38
Chapter 39
Chapter 40
Chapter 41
Chapter 42
Chapter 43
Chapter 44
Chapter 45
Chapter 46
Chapter 47
Chapter 48
Chapter 15 →
1
Tada pas mane atėjo kai kurie iš Izraelio vyresniųjų ir atsisėdo priešais mane.
2
Ir man atėjo VIEŠPATIES žodis, sakydamas:
3
„Žmogaus sūnau, šitie žmonės pasistatė savo širdyse savo stabus ir pastatė prieš savo akis savo neteisybės kliuvinį; argi aš iš viso turėčiau leistis jų klausiamas?
4
Todėl kalbėk jiems ir jiems sakyk: ‘Taip sako Viešpats DIEVAS: Kiekvienas iš Izraelio namų, kuris statosi savo širdyje savo stabus, pastato prieš savo akis savo neteisybės kliuvinį ir ateina pas pranašą; aš, VIEŠPATS, ateinančiam atsakysiu pagal jo stabų daugybę;
5
kad nutverčiau Izraelio namus jų pačių širdyje, kadangi jie visi nutolo nuo manęs per savo stabus’.
6
Todėl sakyk Izraelio namams: ‘Taip sako Viešpats DIEVAS: Atsiverskite ir gręžkitės nuo savo stabų; ir nugręžkite savo veidus nuo visų savo bjaurysčių.
7
Nes kiekvienas iš Izraelio namų ar iš laikinai Izraelyje apsigyvenusių ateivių, kurie atsiskiria nuo manęs, statosi savo širdyje savo stabus, stato sau prieš akis savo neteisybės kliuvinį ir ateina pas pranašą apie mane pasiklausti, tam aš pats, VIEŠPATS, atsakysiu;
8
aš nukreipsiu savo veidą prieš tą žmogų, padarysiu jį ženklu bei patarle ir iškirsiu jį iš mano tautos tarpo; ir jūs žinosite, kad aš esu VIEŠPATS.
9
O jei pranašas yra suklaidintas, pasakydamas reikalą, aš, VIEŠPATS, būsiu suklaidinęs tą pranašą ir ištiesiu ant jo savo ranką, ir jį išnaikinsiu iš savo tautos Izraelio tarpo.
10
Ir jie neš savo neteisybės bausmę; pranašo bausmė bus tokia pati, kaip ir jo ieškančiojo bausmė;
11
kad Izraelio namai nebenuklystų nuo manęs ir nebesusiterštų visais savo nusižengimais; bet kad jie būtų mano tauta, o aš būčiau jų Dievas, – sako Viešpats DIEVAS’“.
12
Man vėl atėjo VIEŠPATIES žodis, sakydamas:
13
„Žmogaus sūnau, kai šalis prieš mane nusideda sunkiai nusižengdama, tada aš ant jos ištiesiu savo ranką ir sulaužysiu jos duonos ramstį, ir siųsiu ant jos badą, ir iškirsiu iš jos žmogų bei gyvulį;
14
net jeigu joje būtų šitie trys vyrai: Nojus, Danielius ir Jobas, jie savo teisumu išgelbėtų tik savo pačių sielas, – sako Viešpats DIEVAS.
15
– Jei leisčiau piktiems žvėrims pereiti per šalį, ir jie taip ją išplėštų, kad ji būtų dykynė, jog niekas neitų per ją dėl žvėrių;
16
net jei šitie trys vyrai būtų joje, kaip aš gyvas, – sako Viešpats DIEVAS, – jie neišgelbėtų nei sūnų, nei dukterų; tik jie vieni būtų išgelbėti, bet šalis būtų nuniokota.
17
Arba jei atvesčiau kalaviją ant tos šalies ir sakyčiau: „Kalavijau, eik per šalį“; taip, kad iškirsčiau iš jos žmones bei gyvulius;
18
net jei tie trys vyrai būtų joje, kaip aš gyvas, – sako Viešpats DIEVAS, – jie neišgelbėtų nei sūnų, nei dukterų, bet tik jie vieni išsigelbėtų.
19
Arba jei pasiųsčiau marą į tą šalį ir ant jos išliečiau savo įtūžį krauju, kad iš jos iškirsčiau žmones ir gyvulius;
20
net jei Nojus, Danielius ir Jobas būtų joje, kaip aš gyvas, – sako Viešpats DIEVAS, – jie neišgelbėtų nei sūnaus, nei dukters; jie savo teisumu išgelbėtų tik savo pačių sielas.
21
Nes taip sako Viešpats DIEVAS: Juo labiau, kai pasiųsiu ant Jeruzalės savo keturis sunkius teismus: kalaviją, badą, piktus žvėris ir marą, kad iš jos iškirsčiau žmones ir gyvulius.
22
Tačiau štai joje bus paliktas likutis, kuris bus išvestas – sūnūs ir dukterys; štai jie išeis pas jus ir jūs matysite jų kelią bei jų darbus; ir jūs būsite paguosti dėl nelaimės, kurią atvedžiau ant Jeruzalės, – dėl visko, ką ant jos atvedžiau.
23
Ir jie jus paguos, kai matysite jų kelius ir jų darbus; ir jūs žinosite, kad aš ne be priežasties padariau viską, ką joje padariau’, – sako Viešpats DIEVAS“.
← Chapter 13
Jump to:
Chapter 1
Chapter 2
Chapter 3
Chapter 4
Chapter 5
Chapter 6
Chapter 7
Chapter 8
Chapter 9
Chapter 10
Chapter 11
Chapter 12
Chapter 13
Chapter 14
Chapter 15
Chapter 16
Chapter 17
Chapter 18
Chapter 19
Chapter 20
Chapter 21
Chapter 22
Chapter 23
Chapter 24
Chapter 25
Chapter 26
Chapter 27
Chapter 28
Chapter 29
Chapter 30
Chapter 31
Chapter 32
Chapter 33
Chapter 34
Chapter 35
Chapter 36
Chapter 37
Chapter 38
Chapter 39
Chapter 40
Chapter 41
Chapter 42
Chapter 43
Chapter 44
Chapter 45
Chapter 46
Chapter 47
Chapter 48
Chapter 15 →
All chapters:
1
2
3
4
5
6
7
8
9
10
11
12
13
14
15
16
17
18
19
20
21
22
23
24
25
26
27
28
29
30
31
32
33
34
35
36
37
38
39
40
41
42
43
44
45
46
47
48