Habakkuk 3

Lithuanian Bible (Karaliaus Jokūbo Versija Lietuviškai 2012 Edition) 2012 - KJV

← Chapter 2 Jump to:

1Pranašo Habakuko malda Šigejonotu.

2O VIEŠPATIE, aš išgirdau tavo kalbą ir išsigandau; o VIEŠPATIE, atgaivink savo darbą tarp metų, duok pažinti metų tarpe; užsirūstinęs atsimink gailestingumą.

3Dievas atėjo iš Temano, Šventasis – nuo Parano kalno. Sela. Jo šlovė apdengė dangus, ir žemė buvo pilna jo gyriaus.

4Jo spindesys buvo kaip šviesa; iš jo rankos ėjo ragai; ten buvo jo galios slėptuvė.

5Pirma jo ėjo maras, o degančios anglys išėjo ties jo kojomis.

6Jis stovėjo ir matavo žemę; jis pažiūrėjo ir išsklaidė tautas; išsisklaidė amžinieji kalnai, nusilenkė amžinos kalvos; jo keliai yra amžini.

7Aš mačiau Kušano palapines bėdoje; Midjano šalies uždangos drebėjo.

8Ar VIEŠPATS buvo nepatenkintas prieš upes? Ar tavo pyktis buvo prieš upes? Ar tavo rūstybė buvo prieš jūrą, kad važiavai savo žirgais, savo išgelbėjimo vežimais?

9Tavo lankas buvo apnuogintas pagal genčių įžadus, būtent tavo žodį. Sela. Tu upėmis išraižei žemę.

10Tave pamatę drebėjo kalnai; perėjo vandens išsiliejimas; gelmė ištarė savo balsą, iškėlė savo rankas į aukštybes.

11Saulė ir mėnulis stovėjo nejudėdami savo buveinėje; jie ėjo šviečiant tavo strėlėms, spindint tavo blizgančiai iečiai.

12Pasipiktinęs tu žygiavai per šalį, supykęs kūlei pagonis.

13Tu išėjai savo tautos gelbėti – gelbėti su savo pateptuoju; tu sužeidei galvą iš nedorėlio namų, atidengdamas pamatus iki sprando. Sela.

14Tu pervėrei jo lazdomis jo gyvenviečių galvą; jie išėjo kaip viesulas manęs išsklaidyti; jų džiaugsmas – tarsi slaptai praryti vargšą.

15Su savo žirgais tu ėjai per jūrą, per didžiulių vandenų krūvą.

16Kai išgirdau, drebėjo mano pilvas; nuo balso virpėjo mano lūpos; pūvinys įsimetė į mano kaulus, ir aš drebėjau savyje, kad ilsėčiausi bėdos dieną; kai jis ateis aukštyn pas tautą, jis įsiverš pas juos su savo pulkais.

17Nors figmedis nežydės ir nebus vaisių vynmedžiuose; alyvmedžio triūsas apvils, ir laukai neduos maisto; kaimenė bus iškirsta iš aptvaro, ir nebus bandos tvartuose;

18tačiau aš džiaugsiuosi VIEŠPAČIU, aš džiūgausiu savo išgelbėjimo Dievu.

19VIEŠPATS Dievas – mano stiprybė, jis padarys mano kojas kaip elnių ir vedžios mane mano aukštumose. Vyriausiam giesmininkui mano styginiais instrumentais.

← Chapter 2 Jump to: