bible
ra
🌐 Language
English
Español
Français
Deutsch
Português
Italiano
Nederlands
Русский
中文
日本語
한국어
العربية
Türkçe
Tiếng Việt
ไทย
Indonesia
All Languages
Home
/
Lithuanian
/
Lithuanian Bible (Karaliaus Jokūbo Versija Lietuviškai 2012 Edition) 2012 - KJV
/
Jeremiah 11
Jeremiah 11
Lithuanian Bible (Karaliaus Jokūbo Versija Lietuviškai 2012 Edition) 2012 - KJV
← Chapter 10
Jump to:
Chapter 1
Chapter 2
Chapter 3
Chapter 4
Chapter 5
Chapter 6
Chapter 7
Chapter 8
Chapter 9
Chapter 10
Chapter 11
Chapter 12
Chapter 13
Chapter 14
Chapter 15
Chapter 16
Chapter 17
Chapter 18
Chapter 19
Chapter 20
Chapter 21
Chapter 22
Chapter 23
Chapter 24
Chapter 25
Chapter 26
Chapter 27
Chapter 28
Chapter 29
Chapter 30
Chapter 31
Chapter 32
Chapter 33
Chapter 34
Chapter 35
Chapter 36
Chapter 37
Chapter 38
Chapter 39
Chapter 40
Chapter 41
Chapter 42
Chapter 43
Chapter 44
Chapter 45
Chapter 46
Chapter 47
Chapter 48
Chapter 49
Chapter 50
Chapter 51
Chapter 52
Chapter 12 →
1
Žodis, kuris atėjo Jeremijui iš VIEŠPATIES, sakydamas:
2
„Klausykitės šios sandoros žodžių ir kalbėkite Judos žmonėms ir Jeruzalės gyventojams,
3
ir jiems tark: Taip sako VIEŠPATS, Izraelio Dievas: ‘ Tebūna prakeiktas žmogus, kuris nepaklūsta šitos sandoros žodžiams,
4
kuriuos aš įsakiau jūsų tėvams tą dieną, kai juos išvedžiau iš Egipto šalies, iš geležies krosnies, tardamas: „Pakluskite mano balsui ir juos vykdykite pagal visa tai, ką jums įsakau; taip jūs būsite mano tauta, o aš būsiu jūsų Dievas“;
5
kad aš ištesėčiau priesaiką, kurią prisiekiau jūsų tėvams, – duoti jiems šalį, plūstančią pienu ir medumi, kaip yra šią dieną’“. Tada aš atsakiau ir tariau: „Tebūna taip, o VIEŠPATIE“.
6
Paskui VIEŠPATS man tarė: „Skelbk visus šituos žodžius Judos miestuose ir Jeruzalės gatvėse, sakydamas: ‘Klausykite šitos sandoros žodžių ir juos vykdykite.
7
Nes aš uoliai tvirtinau jūsų tėvams tą dieną, kai juos išvedžiau aukštyn iš Egipto šalies, ir iki šios dienos, anksti keldamasis tvirtinau, sakydamas: „Pakluskite mano balsui“.
8
Tačiau jie nepakluso nei nepalenkė savo ausies, bet kiekvienas vaikščiojo pagal savo piktos širdies sumanymą; todėl aš užleisiu ant jų visus šitos sandoros žodžius, kuriuos įsakiau jiems vykdyti, bet jie nevykdė jų ’“.
9
Ir VIEŠPATS man tarė: „Radosi sąmokslas tarp Judos žmonių ir tarp Jeruzalės gyventojų.
10
Jie sugrįžo į neteisybes savo protėvių, kurie atsisakė klausyti mano žodžių; ir jie nuėjo paskui kitus dievus, jiems tarnauti; Izraelio namai ir Judos namai sulaužė mano sandorą, kurią sudariau su jų tėvais“.
11
Todėl taip sako VIEŠPATS: „Štai aš užleisiu ant jų nelaimę, iš kurios jie negalės ištrūkti; ir nors jie šauksis manęs, aš jų neišklausysiu.
12
Tada Judos miestai ir Jeruzalės gyventojai nueis ir šauksis dievų, kuriems jie aukoja smilkalus; bet jie iš viso jų neišgelbės jų nelaimės metu.
13
Nes tavo dievų yra pagal tavo miestų skaičių, o Juda; ir pagal Jeruzalės gatvių skaičių jūs pastatėte šitam gėdingam dalykui aukurų – aukurų Baalui smilkyti.
14
Todėl tu nesimelsk už šitą tautą nei nekelk už juos šauksmo ar maldos; nes aš jų neklausysiu tuo metu, kai jie manęs šauksis dėl savo bėdos.
15
Kas mano mylimajai darbo mano namuose, atsižvelgiant į tai, kad ji vykdė nešvankybes su daugeliu, ir šventa mėsa dingo nuo tavęs? Kai tu darai pikta, tu džiaugiesi.
16
VIEŠPATS pavadino tave žaliuojančiu, gražiu, gražių vaisių alyvmedžiu; didžiulio sujudimo triukšmu jis uždegė jį ugnimi, ir jo šakos sulaužytos.
17
Nes kariuomenių VIEŠPATS, kuris pasodino tave, paskelbė prieš tave pikta dėl Izraelio namų ir Judos namų pikto, kurį jie darė prieš save, kurstydami mano pyktį smilkalų aukojimu Baalui.
18
Ir VIEŠPATS man davė tai žinoti, ir aš tai žinau; tada tu man parodei jų darbus.
19
Bet aš buvau kaip avinėlis ar jautis, vedamas pjauti; ir aš nežinojau, kad jie sugalvojo prieš mane planus, sakydami: „Sunaikinkime medį su jo vaisiais ir iškirskime jį iš gyvųjų šalies, kad nebeatsimintų jo vardo“.
20
Bet, kariuomenių VIEŠPATIE, kuris teisi teisingai, kuris išmėgini inkstus ir širdį, leisk man pamatyti tavo kerštą jiems; nes tau atskleidžiau savo bylą.
21
Todėl taip sako VIEŠPATS apie Anatoto žmones, ieškančius tavo gyvybės ir sakančius: „Nepranašauk VIEŠPATIES vardu, kad nemirtum nuo mūsų rankos“;
22
todėl taip sako kariuomenių VIEŠPATS: „Štai aš juos nubausiu; jaunuoliai mirs nuo kalavijo; jų sūnūs ir jų dukterys mirs nuo bado;
23
ir iš jų niekas neišliks; nes aš užleisiu nelaimę ant Anatoto žmonių, būtent jų aplankymo metus“.
← Chapter 10
Jump to:
Chapter 1
Chapter 2
Chapter 3
Chapter 4
Chapter 5
Chapter 6
Chapter 7
Chapter 8
Chapter 9
Chapter 10
Chapter 11
Chapter 12
Chapter 13
Chapter 14
Chapter 15
Chapter 16
Chapter 17
Chapter 18
Chapter 19
Chapter 20
Chapter 21
Chapter 22
Chapter 23
Chapter 24
Chapter 25
Chapter 26
Chapter 27
Chapter 28
Chapter 29
Chapter 30
Chapter 31
Chapter 32
Chapter 33
Chapter 34
Chapter 35
Chapter 36
Chapter 37
Chapter 38
Chapter 39
Chapter 40
Chapter 41
Chapter 42
Chapter 43
Chapter 44
Chapter 45
Chapter 46
Chapter 47
Chapter 48
Chapter 49
Chapter 50
Chapter 51
Chapter 52
Chapter 12 →
All chapters:
1
2
3
4
5
6
7
8
9
10
11
12
13
14
15
16
17
18
19
20
21
22
23
24
25
26
27
28
29
30
31
32
33
34
35
36
37
38
39
40
41
42
43
44
45
46
47
48
49
50
51
52