Jonah 1

Lithuanian Bible (Karaliaus Jokūbo Versija Lietuviškai 2012 Edition) 2012 - KJV

Jump to: Chapter 2 →

1Na, o VIEŠPATIES žodis atėjo Amitajo sūnui Jonai, sakydamas:

2„Kelkis, eik į Ninevę, į tą didį miestą, ir šauk prieš jį; nes jų piktybės pakilo mano akivaizdon“.

3Bet Jona pakilo, kad bėgtų į Taršišą nuo VIEŠPATIES akivaizdos, ir nuėjo žemyn į Jopę; jis užtiko laivą, plaukiantį į Taršišą; taigi sumokėjo mokestį už pervežimą ir įlipo į jį, kad vyktų su jais į Taršišą nuo VIEŠPATIES akivaizdos.

4Bet VIEŠPATS išsiuntė didelį vėją į jūrą, ir buvo galinga audra jūroje, kad laivas buvo besudužtąs.

5Tada jūrininkai išsigando, ir kiekvienas šaukėsi savo dievo, ir išmetė laive esančius rykus į jūrą, kad jį nuo jų palengvintų. Bet Jona buvo nusileidęs prie laivo šonų; jis atsigulęs kietai miegojo.

6Taigi kapitonas atėjo pas jį ir jam tarė: „Ką tai reiškia, miegaliau? Kelkis, šaukis savo Dievo, galbūt Dievas prisimins mus, kad mes nežūtume“.

7Ir jie sakė vienas kitam: „Ateikite ir meskime burtus, kad sužinotume, dėl kurio šita nelaimė mus ištiko“. Taigi jie metė burtus, ir burtas krito Jonai.

8Tada jie tarė jam: „Pasakyk mums, meldžiame tave, dėl kurio šita nelaimė mus ištiko; koks tavo užsiėmimas? Iš kur tu atėjęs? Kas yra tavo kraštas? Iš kurios tu tautos?“

9Ir jis jiems tarė: „Aš esu hebrajas; ir aš bijau VIEŠPATIES, dangaus Dievo, kuris padarė jūrą ir sausumą“.

10Tada tie vyrai nepaprastai išsigando ir jam tarė: „Kodėl tai padarei?“ Nes tie vyrai žinojo, kad jis bėgo nuo VIEŠPATIES akivaizdos, nes jis buvo jiems pasakęs.

11Tada jie tarė jam: „Ką mes turime daryti su tavimi, kad jūra mums nurimtų?“, nes jūra darėsi vis audringesnė.

12Ir jis jiems tarė: „Pakelkite mane ir išmeskite į jūrą; taip jūra jums nurims; nes aš žinau, kad dėl manęs šita didelė audra yra ant jūsų“.

13Tačiau tie vyrai sunkiai yrėsi, kad priplukdytų jį prie sausumos; bet jie negalėjo; nes jūra vis labiau šėlo prieš juos.

14Todėl jie šaukėsi VIEŠPATIES ir tarė: „Meldžiame tave, o VIEŠPATIE, meldžiame tave, neleisk mums žūti dėl šito žmogaus gyvybės ir nepriskirk mums nekalto kraujo; nes tu, o VIEŠPATIE, padarei, kaip tu nori“.

15Taigi jie pakėlė Joną ir išmetė į jūrą; ir jūra liovėsi siautusi.

16Tada tie vyrai be galo bijojo VIEŠPATIES ir aukojo VIEŠPAČIUI auką ir davė įžadus.

17Na, o VIEŠPATS paruošė didelę žuvį, kad prarytų Joną. Ir Jona buvo žuvies pilve tris dienas ir tris naktis.

Jump to: Chapter 2 →