Nahum 3

Lithuanian Bible (Karaliaus Jokūbo Versija Lietuviškai 2012 Edition) 2012 - KJV

← Chapter 2 Jump to:

1Vargas kruvinam miestui! Jis visas pilnas melų ir plėšikavimo; plėšimas nesiliauja;

2botagų pliaukšėjimas ir ratų dardėjimo, šuoliuojančių žirgų ir šokinėjančių vežimų triukšmas.

3Raitelis pakelia švytintį kalaviją ir blizgančią ietį; daugybė užmuštų, didžiulis skaičius lavonų; nėra galo jų lavonams; jie klumpa ant jų lavonų;

4dėl daugybės ištvirkavimų gražios paleistuvės, raganavimų meistrės, kuri pardavinėja tautas savo paleistuvavimais ir šeimas savo raganavimais.

5„Štai aš esu prieš tave, – sako kariuomenių VIEŠPATS; – aš atidengsiu tavo skvernus, užkeldamas tau ant veido, ir parodysiu tautoms tavo nuogumą ir karalystėms tavo gėdą.

6Apmėtysiu tave pasibjaurėtinu nešvarumu, padarysiu tave niekingą ir pastatysiu tave reginiu.

7Ir įvyks, kad kiekvienas, kuris tave matys, bėgs nuo tavęs ir sakys: ‘Ninevė nusiaubta; kas ją apraudos? Kur man ieškoti tau guodėjų?’

8Argi tu geresnė už tankiai gyvenamą Noją, išsidėsčiusį tarp upių, apsuptą vandenų, kurio pylimas buvo jūra, ir jo siena buvo iš jūros?

9Etiopija ir Egiptas buvo jo stiprybė, ir ji buvo begalinė; Putas ir lubimai buvo tavo pagalbininkai.

10Tačiau jis buvo išvestas, jis išėjo į nelaisvę; maži jo vaikai buvo triuškinami visų gatvių galuose; dėl jo garbingųjų metė burtus, ir visi jo didžiūnai buvo sukaustyti grandinėmis.

11Tu irgi pasigersi; tu būsi pasislėpusi, tu irgi ieškosi stiprybės dėl priešo.

12Visos tavo tvirtovės bus kaip figmedžiai su pirmosiomis prinokusiomis figomis; jei kas juos papurtytų, jos kristų į valgančiojo burną.

13Štai tavo tauta tavo tarpe yra moterys; tavo šalies vartai bus plačiai atverti tavo priešams; ugnis suės tavo skląsčius.

14Pasisemk vandens apgulimui, sutvirtink savo tvirtoves; eik į molį ir mindyk skiedinį, sustiprink plytų degimo krosnį.

15Ten surys tave ugnis; iškirs tave kalavijas, jis suės tave kaip kandžių vikšrai; dauginkis kaip kandžių vikšrai, dauginkis kaip skėriai.

16Tu padarei savo pirklių daugiau nei dangaus žvaigždžių; kandžių vikšrai sugadina ir nuskrenda.

17Tavo karūnuotieji yra kaip skėriai, ir tavo vadai – kaip didieji žiogai, stovyklaujantys šaltą dieną ant tvorų, bet saulei patekėjus jie nulekia, ir niekas nežino jų vietos, kur jie yra.

18O Asirijos karaliau, tavo ganytojai snaudžia; tavo kilmingieji gyvens dulkėse; tavo tauta išsklaidyta kalnuose, ir nėra, kas juos surinktų.

19Nėra pagijimo tavo sumušimui; sunki tavo žaizda; visi, kurie išgirsta gandą apie tave, plos rankomis dėl tavęs; nes pas ką gi nuolatos neateidavo tavo piktybė?

← Chapter 2 Jump to: