2 Samuel 16

Lithuanian (LBD) 2012 (Biblija arba Šventasis Raštas)

← Chapter 15 Jump to: Chapter 17 →

1Dovydui paėjėjus šiek tiek anapus viršūnės, jį pasitiko Mefi Bošeto tarnas Ciba su pora pabalnotų asilų, apkrautų dviem šimtais kepalų duonos, šimtu saikų razinų, šimtu vasaros vaisių ir vynmaišiu vyno.

2Karalius klausė Cibos: „Ką darysi su jais?“ Ciba atsakė: „Asilai — karaliaus namiškiams joti, duona ir vasaros vaisiai — vaikinams valgyti, o vynas — dykumoje nuvargusiems atsigerti“.

3„O kur tavo šeimininko sūnus?“ — paklausė karalius. „Jis lieka Jeruzalėje, — atsakė Ciba, — ir sako: ‘Šiandien Izraelio namai man sugrąžins mano senelio karalystę’“.

4Karalius tarė Cibai: „Visa, kas priklauso Mefi Bošetui, nuo dabar tavo“. — „Aš puolu kniūbsčiomis! — tarė Ciba. — Leisk man rasti malonę tavo akyse, mano viešpatie karaliau!“

5Karaliui atėjus į Bahurimus, išėjo iš ten žmogus, vardu Šimis, Geros sūnus iš tos pačios kilties kaip Sauliaus šeima, šaukdamas keiksmą po keiksmo.

6Jis mėtė į Dovydą ir visus karaliaus Dovydo dvariškius akmenis, nors visi kariai ir galiūnai buvo jo dešinėje ir kairėje.

7Šimis keikė, šaukdamas: „Išeik! Išeik! Žmogžudy! Niekše!

8VIEŠPATS keršija tau už Sauliaus, vietoj kurio karaliavai, namų visą pralietą kraują. VIEŠPATS atiduoda karalystę į tavo sūnaus Abšalomo rankas. Tikėk manimi, nelaimė užgriuvo tave, nes tu žmogžudys!“

9Cerujos sūnus Abišajas tarė karaliui: „Kodėl šis stimpantis šuva turėtų keikti mano viešpatį karalių? Leisk man nueiti ir nukirsti jam galvą“.

10Bet karalius atsakė: „Kas man ir jums, Cerujos sūnūs? Jeigu jis keikia tik dėl to, kad VIEŠPATS jam pasakė: ‘Keik Dovydą!’ — kas galėtų sakyti: ‘Kodėl taip darai?’“

11Dovydas kalbėjo Abišajui ir visiems savo dvariškiams: „Žiūrėkite, jei mano sūnus, gimęs iš manęs, ieško mano gyvasties, juo labiau tai gali benjaminas! Palikite jį ramybėje ir leiskite jam keikti, nes VIEŠPATS jam įsakė tai daryti.

12Galbūt VIEŠPATS pažvelgs į mano skausmą ir atlygins man geru už šiandien ištartus jo keiksmus“.

13Dovydas ir jo vyrai ėjo toliau savo keliu, o Šimis ėjo kalvos pakraščiu priešais jį, keikdamas, svaidydamasis akmenimis ir mėtydamasis žemėmis.

14Karalius ir visi su juo esantys kareiviai pasiekė Jordaną nuvargę. Ten jie sustojo atgaivai.

15Tuo tarpu Abšalomas ir visi žmonės, Izraelio vyrai, atvyko į Jeruzalę. Ahitofelis buvo su juo.

16Atėjęs pas Abšalomą, Dovydo draugas Hušajas Archas tarė: „Tegyvuoja karalius! Tegyvuoja karalius!“

17Bet Abšalomas kalbėjo Hušajui: „Ar tai tokia tavo ištikimybė draugui? Kodėl nėjai su savo draugu?“

18Hušajas atsakė Abšalomui: „Aš nėjau, — atsakė Hušajas, — nes ką VIEŠPATS, visi šie žmonės ir visi Izraelio vyrai išsirinko, tam aš priklausau ir su juo būsiu!

19Be to, kam turėčiau tarnauti, jei ne Dovydo sūnui? Kaip tarnavau tavo tėvui, taip ir tau tarnausiu“.

20Tada Abšalomas tarė Ahitofeliui: „Apsvarstykite, ką mums daryti?“

21Ahitofelis atsakė Abšalomui: „Sueik su savo tėvo sugulovėmis, jo paliktomis rūpintis rūmais, kad visas Izraelis išgirstų, jog išdrįsai užsitraukti savo tėvo pyktį, ir sustiprėtų visų tave remiančių rankos“.

22Ant stogo Abšalomui buvo pastatyta palapinė, ir Abšalomas suėjo su savo tėvo sugulovėmis viso Izraelio akyse.

23Tomis dienomis Ahitofelio duotas patarimas buvo priimamas tarsi iš Dievo gautas žodis; taip vertino bet kokį Ahitofelio patarimą ir Dovydas, ir Abšalomas.

← Chapter 15 Jump to: Chapter 17 →

Recommended Reading

Commentary 2 Samuel Commentaries → Devotional 2 Samuel Devotional Guide → Get This Bible LBD Study Bible →