Romans 11

Lithuanian (LBD) 2012 (Biblija arba Šventasis Raštas)

← Chapter 10 Jump to: Chapter 12 →

1Tad aš klausiu: ar Dievas atstūmė savo tautą?! Jokiu būdu! Juk ir aš izraelitas, iš Abraomo palikuonių, iš Benjamino genties.

2Dievas neatstūmė savosios tautos, kurią iš anksto yra numatęs. Ar nežinote, ką sako Raštas apie Eliją, kai šis skundžiasi Dievui Izraeliu:

3Viešpatie, jie išžudė tavo pranašus, išgriovė tavo aukurus; aš vienas belikau, ir jie tyko mano gyvybės?

4O kaip skamba Dievo atsakymas? Aš pasilaikiau dar septynis tūkstančius vyrų, kurių keliai nesulinko prieš Baalą.

5Taip pat ir dabartiniu metu yra malonės išrinktas likutis.

6Bet jei malonės, tai ne dėl darbų, antraip malonė nebebūtų malonė.

7Tai kaipgi? Izraelis nepasiekė to, ko buvo siekęs. Pasiekė tiktai išrinktoji dalis. Kiti užkietėjo,

8kaip parašyta: Dievas siuntė jiems svaigulio dvasią, kad akys neregėtų ir ausys negirdėtų iki šios dienos.

9Ir Dovydas sako: Jų vaišių stalas tepavirsta spąstais, žabangais, suklupimo pinklėmis ir atpildu.

10Tegul apspangsta jų akys, kad neregėtų, ir jų nugarą laikyk nuolat sulenktą.

11Tad aš klausiu: ar jie taip suklupo, kad ir pargriūtų? Nieku būdu! Tik per jų suklupimą pagonių tautoms atėjo išganymas, kad juos paimtų pavydas.

12Bet jeigu jų suklupimas reiškia pasaulio praturtinimą, o jų mažas skaičius — pagonių praturtėjimą, tai ką duos jų visuma?!

13Jums, kilusiems iš pagonių, aš sakau: būdamas pagonių apaštalas, aš stengiuosi išgarsinti savo tarnystę;

14galgi pavyks man sukelti savo tautiečių pavydą ir bent kai kuriuos išgelbėti.

15Juk jeigu jų atmetimas pasauliui reiškia sutaikymą, tai ką gi reikštų jų priėmimas, jei ne gyvenimą prisikėlus iš numirusių?

16Jei pirmkepė duona šventa, tai šventa ir tešla. Jei šaknis šventa, tai ir šakos.

17Jeigu kai kurios šakos nulaužtos, o tu, laukinis alyvmedis, esi jų vietoje įskiepytas ir tapęs šaknies bei alyvmedžio sulčių dalininku,

18tai bent nesididžiuok prieš anas šakas! O jeigu didžiuojiesi, tai žinok, kad ne tu išlaikai šaknį, bet šaknis tave.

19Gal pasakysi: „Šakos nulaužtos tam, kad aš būčiau įskiepytas“?

20Gerai! Jos netikėjimo nulaužtos, o tu stovi tikėjimu. Tad nesipuikuok, verčiau bijok!

21Jei Dievas nepagailėjo prigimtinių šakų, tai kažin ar pagailės tavęs?

22Įsižiūrėk į Dievo maloningumą ir griežtumą: nupuolusiems — griežtumas, o tau — Dievo maloningumas, jei laikysiesi jo maloningumo, antraip ir tu būsi iškirstas!

23Bet ir anie, jei nepasiliks netikintys, bus priskiepyti, nes Dievas turi galią ir vėl priskiepyti.

24Tad jeigu tu buvai iškirstas iš prigimtojo laukinio alyvmedžio ir prieš prigimtį įskiepytas tauriajame alyvmedyje, tai dar lengviau anie bus priskiepyti pagal prigimtį savajame alyvmedyje.

25Kad jūs, broliai, per aukštai apie save nemanytumėte, pasakysiu jums paslaptį: dalis Izraelio tautos lieka užkietėjusi, kol įeis pagonių visuma,

26o tada bus išgelbėtas visas Izraelis, kaip parašyta: Iš Siono kalno ateis gelbėtojas ir nukreips nedorybes nuo Jokūbo.

27Ir tokia bus jiems mano sandora, kai nuimsiu jų nuodėmes.

28Žiūrint Evangelijos, jie yra Dievo priešai jūsų naudai, bet, žiūrint išrinkimo, jie numylėtiniai dėlei savųjų protėvių.

29Juk Dievo malonės dovanos ir pašaukimas — neatšaukiami.

30Kaip jūs kadaise nebuvote klusnūs Dievui ir dėl jų neklusnumo dabar patyrėte gailestingumą,

31taip ir jie dabar nepaklūsta dėl jums suteikto pasigailėjimo, kad dabar ir jie susilauktų gailestingumo.

32Dievas visus įkalino neklusnume, kad visų pasigailėtų.

33O Dievo turtų, išminties ir pažinimo gelme! Kokie neištiriami jo sprendimai ir nesusekami jo keliai!

34Ir kas gi pažino Viešpaties mintį? Ir kas buvo jo patarėjas?

35Arba kas jam yra davęs pirmas, kad jam būtų atmokėta?

36Iš jo, per jį ir jam yra visa. Jam šlovė per amžius! Amen.

← Chapter 10 Jump to: Chapter 12 →