1 Samuel 28

Lithuanian (KBV) (Biblija. Senasis Testamentas. Naujasis Testamentas)

← Chapter 27 Jump to: Chapter 29 →

1Tomis dienomis filistinai surinko savo kariuomenę karui prieš Izraelį. Achišas tarė Dovydui: ‘‘Tu su savo vyrais turėsi žygiuoti kartu su manimi į karą’‘.

2Dovydas atsakė Achišui: ‘‘Tu dabar sužinosi, ką gali padaryti tavo tarnas’‘. Achišas tarė Dovydui: ‘‘Todėl aš padarysiu tave mano galvos saugotoju visam laikui’‘.

3Samuelis buvo miręs, izraelitai buvo apraudoję ir palaidoję jį Ramoje, jo mieste. Saulius buvo išvaręs iš šalies mirusiųjų dvasių iššaukėjus ir burtininkus.

4Filistinai susirinko, atėjo ir pastatė stovyklą Šuneme. Saulius sušaukė visą Izraelį, jie pasistatė stovyklą Gilbojoje.

5Kai Saulius pamatė filistinų stovyklą, nusigando ir jo širdis ėmė labai drebėti.

6Saulius klausė Viešpaties, bet Viešpats jam neatsakė nei per sapnus, nei per Urimą, nei per pranašus.

7Tada Saulius tarė savo tarnams: ‘‘Suraskite man moterį, kuri iššaukia mirusiųjų dvasias, kad galėčiau nueiti pas ją patarimo’‘. Jo tarnai jam atsakė: ‘‘En Dore gyvena moteris, iššaukianti mirusiųjų dvasias’‘.

8Saulius, pakeitęs drabužius, su dviem vyrais naktį nuėjo pas moterį. Jis tarė jai: ‘‘Paburk man per mirusiojo dvasią; iššauk man tą, kurį aš sakysiu’‘.

9Moteris jam atsakė: ‘‘Tu žinai, kad Saulius išnaikino krašte mirusiųjų dvasių iššaukėjus ir burtininkus. Kodėl statai spąstus mano gyvybei, kad mane pražudytum?’‘

10Saulius jai prisiekė Viešpačiu: ‘‘Kaip Viešpats gyvas, tu nebūsi nubausta dėl šito’‘.

11Moteris klausė: ‘‘Ką turiu tau iššaukti?’‘ Jis atsakė: ‘‘Iššauk man Samuelį’‘.

12Moteris, pamačiusi Samuelį, garsiai sušuko ir tarė Sauliui: ‘‘Kodėl mane apgavai? Tu esi Saulius!’‘

13Karalius jai tarė: ‘‘Nebijok! Ką matei?’‘ Moteris tarė Sauliui: ‘‘Aš mačiau dvasią, kylančią iš žemės’‘.

14Karalius vėl klausė: ‘‘Kaip ji atrodo?’‘ Ji atsakė: ‘‘Kyla senas vyras su apsiaustu’‘. Saulius suprato, kad tai Samuelis, ir nusilenkė veidu iki žemės.

15Samuelis tarė Sauliui: ‘‘Kodėl drumsti man ramybę, iššaukdamas mane?’‘ Saulius atsakė: ‘‘Esu labai prislėgtas, nes filistinai kariauja prieš mane. Dievas atsitraukė nuo manęs ir man nebeatsako nei per sapnus, nei per pranašus, todėl pasišaukiau tave, kad pasakytum, ką man daryti’‘.

16Samuelis atsakė: ‘‘Kodėl mane klausi, jei Viešpats atsitraukė nuo tavęs ir tapo tavo priešu?

17Viešpats padarė, kaip Jis buvo per mane kalbėjęs. Jis atėmė iš tavęs karalystę ir ją atidavė tavo artimui Dovydui.

18Kadangi tu nepaklusai Viešpaties balsui ir neįvykdei Viešpaties rūstybės amalekiečiams, Viešpats šiandien tau taip padarė.

19Be to, Viešpats atiduos su tavimi ir Izraelį į filistinų rankas. Rytoj tu ir tavo sūnūs būsite pas mane. Taip pat ir Izraelio pulkus Viešpats atiduos į filistinų rankas’‘.

20Saulius, labai nusigandęs dėl Samuelio žodžių, staiga visu savo ūgiu krito ant žemės. Jis neteko jėgų, nes visą dieną ir naktį buvo nevalgęs.

21Moteris, priėjusi prie Sauliaus ir pamačiusi, kad jis labai išsigandęs, tarė: ‘‘Tavo tarnaitė paklausė tavęs, statydama į pavojų savo gyvybę, ir įvykdė, ko tu prašei.

22Taigi dabar tu paklausyk savo tarnaitės: aš atnešiu tau kąsnelį duonos, kad turėtum jėgų ir galėtum eiti savo keliu’‘.

23Bet jis atsisakė, sakydamas: ‘‘Aš nevalgysiu’‘. Tačiau tarnai kartu su moterimi įkalbėjo jį, ir jis paklausė jų. Jis atsikėlė nuo žemės ir atsisėdo ant lovos.

24Moteris turėjo riebų veršį savo namuose. Ji skubiai papjovė jį, paėmusi miltų suminkė ir iškepė neraugintos duonos,

25ir atnešė tai Sauliui bei jo tarnams. Pavalgę jie atsikėlė ir tą pačią naktį išėjo.

← Chapter 27 Jump to: Chapter 29 →