John 21

Lithuanian (KBV) (Biblija. Senasis Testamentas. Naujasis Testamentas)

← Chapter 20 Jump to:

1Paskui Jėzus vėl pasirodė mokiniams prie Tiberiados ežero. Pasirodė taip.

2Buvo drauge Simonas Petras, Tomas, vadinamas Dvyniu, Natanaelis iš Galilėjos Kanos, Zebediejaus sūnūs ir dar du kiti Jėzaus mokiniai.

3Simonas Petras jiems sako: ‘‘Einu žvejoti’‘. Jie pasisiūlė: ‘‘Ir mes einame su tavimi’‘. Nuėję jie tuojau sulipo į valtį, tačiau tą naktį nieko nesugavo.

4Rytui auštant, ant kranto pasirodė bestovįs Jėzus. Bet mokiniai nepažino, kad tai buvo Jėzus.

5O Jėzus jiems tarė: ‘‘Vaikeliai, ar neturite ko valgyti?’‘ Jie atsakė: ‘‘Ne’‘.

6Tada Jis pasakė: ‘‘Užmeskite tinklą į dešinę nuo valties, ir pagausite’‘. Jie užmetė ir nebeįstengė jo patraukti dėl žuvų gausybės.

7Tuomet tasai mokinys, kurį Jėzus mylėjo, sako Petrui: ‘‘Tai Viešpats!’‘ Išgirdęs, jog tai Viešpats, Simonas Petras persijuosė drabužį,mat buvo neapsirengęs,ir šoko į ežerą.

8Kiti mokiniai atsiyrė valtimi, nes buvo netoli krantomaždaug už dviejų šimtų mastųir atitempė tinklą su žuvimis.

9Išlipę į krantą, jie pamatė žėrinčias žarijas, ant jų padėtą žuvį ir duonos.

10Jėzus jiems tarė: ‘‘Atneškite ką tik pagautų žuvų’‘.

11Simonas Petras nuėjo ir išvilko į krantą tinklą, pilną didelių žuvų, iš viso šimtą penkiasdešimt tris. Nors jų buvo tokia gausybė, tačiau tinklas nesuplyšo.

12Jėzus tarė: ‘‘Eikite šen pusryčių!’‘ Ir nė vienas iš mokinių neišdrįso paklausti: ‘‘Kas Tu esi?’‘, nes jie žinojo, jog tai Viešpats.

13Jėzus priėjo, paėmė duonos ir davė jiems, taip pat ir žuvies.

14Tai jau trečią kartą pasirodė savo mokiniams Jėzus, prisikėlęs iš numirusių.

15Papusryčiavus Jėzus paklausė Simoną Petrą: ‘‘Simonai, Jonos sūnau, ar myli mane labiau už šituos?’‘ Jis atsakė: ‘‘Taip, Viešpatie, Tu žinai, kad Tave myliu’‘. Jėzus jam tarė: ‘‘Ganyk mano avinėlius’‘.

16Ir antrą kartą Jėzus paklausė: ‘‘Simonai, Jonos sūnau, ar myli mane?’‘ Tas atsiliepė: ‘‘Taip, Viešpatie, Tu žinai, kad Tave myliu’‘. Jėzus jam pasakė: ‘‘Ganyk mano avis’‘.

17Jėzus paklausė trečią kartą: ‘‘Simonai, Jonos sūnau, ar myli mane?’‘ Petras nuliūdo, kad Jis trečią kartą klausia: ‘‘Ar myli mane?’‘, ir atsakė: ‘‘Viešpatie, Tu viską žinai. Tu žinai, kad Tave myliu’‘. Jėzus jam tarė: ‘‘Ganyk mano avis.

18Iš tiesų, iš tiesų sakau tau: kai buvai jaunas, pats susijuosdavai ir vaikščiojai, kur norėjai. O pasenęs tu ištiesi rankas, ir kitas tave perjuos ir ves, kur tu nenori’‘.

19Jis tai pasakė, nurodydamas, kokia mirtimi Petras pašlovinsiąs Dievą. Tai pasakęs, dar pridūrė: ‘‘Sek paskui mane!’‘

20Petras atsisukęs pamatė iš paskos einantį mokinį, kurį Jėzus mylėjo, kuris vakarienės metu buvo prisiglaudęs prie Jėzaus krūtinės ir klausė: ‘‘Viešpatie, kas Tave išduos?’‘

21Pamatęs jį, Petras tarė Jėzui: ‘‘Viešpatie, o kas bus šitam?’‘

22Jėzus atsakė: ‘‘Jei Aš noriu, kad jis pasiliktų, kol ateisiu, kas gi tau? Tu sek paskui mane!’‘

23Todėl pasklido šis žodis tarp brolių, jog tas mokinys nemirsiąs. Bet Jėzus nesakė, kad Jis nemirs, tik: ‘‘Jei noriu, kad jis pasiliktų, kol ateisiu, kas gi tau?’‘

24Tai ir yra tas mokinys, kuris liudija apie tuos dalykus ir juos aprašė, ir mes žinome, kad jo liudijimas tikras.

25Yra dar daug kitų dalykų, kuriuos Jėzus padarė. Jeigu juos visus atskirai aprašytume, manau, kad visas pasaulis nesutalpintų knygų, kurios būtų parašytos. Amen.

← Chapter 20 Jump to: