bible
ra
🌐 Language
English
Español
Français
Deutsch
Português
Italiano
Nederlands
Русский
中文
日本語
한국어
العربية
Türkçe
Tiếng Việt
ไทย
Indonesia
All Languages
Home
/
Lithuanian
/
Lithuanian 2012 KAN
/
Proverbs 1
Proverbs 1
Lithuanian 2012 KAN
Jump to:
Chapter 1
Chapter 2
Chapter 3
Chapter 4
Chapter 5
Chapter 6
Chapter 7
Chapter 8
Chapter 9
Chapter 10
Chapter 11
Chapter 12
Chapter 13
Chapter 14
Chapter 15
Chapter 16
Chapter 17
Chapter 18
Chapter 19
Chapter 20
Chapter 21
Chapter 22
Chapter 23
Chapter 24
Chapter 25
Chapter 26
Chapter 27
Chapter 28
Chapter 29
Chapter 30
Chapter 31
Chapter 2 →
1
Saliamono, Dovydo sūnaus, Izraelio karaliaus, patarlės, surašytos,
2
kad žmonės brangintų išmintį ir pamokymą, suvoktų prasmingus posakius,
3
pratintųsi išmintingai elgtis būdami teisūs, teisingi ir dori,
4
kad neišmanėliai būtų pamokyti sumanumo, o jauni žmonės – žinojimo ir apdairumo.
5
Išmintingas žmogus, jų klausydamasis, mokysis, o protingas žmogus įgis gebėjimo,
6
supras patarles ir palyginimus, išminčių posakius ir mįsles.
7
Pagarbi VIEŠPATIES baimė – pažinimo pradžia, bet kvailieji niekina išmintį ir pamokymą.
8
Mano vaike, klausyk savo tėvo pamokymo ir neatmesk savo motinos mokymo.
9
Jie bus grakštus vainikas tavo galvai, karoliai tavo kaklui.
10
Mano vaike, jei tave nusidėjėliai viliotų, neklausyk.
11
Jei sakytų: „Eikš su mumis, surenkime kruvinas pasalas, paspęskime spąstus nekaltiems!
12
Prarykime juos gyvus, kaip daro Šeolas, žydint gyvenimui, tarsi žengiančius į kapą.
13
Rasime visokių brangių daiktų, prisikrausime savo namus grobio.
14
Susiek savo likimą su mumis, ir visi turėsime vieną bendrą piniginę!“ –
15
mano vaike, nesileisk į kelią su jais, nekelk kojos į jų takus,
16
nes jų kojos bėga į pikta, skuba kraują pralieti.
17
Juk veltui tinklas tiesiamas, kai paukštis tai mato.
18
Tačiau jie rengia kruvinas pasalas sau, spendžia spąstus savo gyvasčiai!
19
Toks likimas visų, pasigviešusių neteisingos naudos; ji atima gyvastį žmogaus, kuris jos įgyja.
20
Išmintis garsiai šaukia gatvėje, kelia balsą aikštėse.
21
Prie judriausių gatvės kampų ji šaukia, prie vartų ir mieste kalba:
22
„Kiek ilgai, neišmanėliai, mėgsite nemokšiškumą? Kiek ilgai šaipūnai mėgausis šaipydamiesi, o kvailieji nekęs išmanymo?
23
Būkite atidūs mano įspėjimui! Štai išliesiu jums savo dvasią ir atskleisiu jums savo žodžius.
24
Kadangi jūs mane atmetėte, kai šaukiau, nekreipėte dėmesio, kai tiesiau ranką,
25
kadangi paniekinote bet kokį mano patarimą, nepaisėte jokio mano įspėjimo,
26
aš savo ruožtu juoksiuosi, kai ištiks jus nelaimė, tyčiosiuosi, kai užklups jus baimė.
27
Kai baimė užklups jus kaip audra, ir nelaimė ištiks kaip viesulas,
28
jie šauksis manęs, bet aš neatsakysiu, jie uoliai manęs ieškos, bet nesuras.
29
Kadangi jie nekentė pažinimo ir neįgijo pagarbios VIEŠPATIES baimės,
30
nenorėjo jokio mano patarimo ir nekentė mano įspėjimų,
31
valgys savo kelio vaisius ir bus savo kėslų pasotinti.
32
Juk užgaidos pražudo neišmanėlius, ir pasitenkinimas savimi sunaikina kvailius.
33
O manęs klausantieji gyvens saugiai, jų nevargins nelaimės baimė“.
Jump to:
Chapter 1
Chapter 2
Chapter 3
Chapter 4
Chapter 5
Chapter 6
Chapter 7
Chapter 8
Chapter 9
Chapter 10
Chapter 11
Chapter 12
Chapter 13
Chapter 14
Chapter 15
Chapter 16
Chapter 17
Chapter 18
Chapter 19
Chapter 20
Chapter 21
Chapter 22
Chapter 23
Chapter 24
Chapter 25
Chapter 26
Chapter 27
Chapter 28
Chapter 29
Chapter 30
Chapter 31
Chapter 2 →
All chapters:
1
2
3
4
5
6
7
8
9
10
11
12
13
14
15
16
17
18
19
20
21
22
23
24
25
26
27
28
29
30
31