bible
ra
🌐 Language
English
Español
Français
Deutsch
Português
Italiano
Nederlands
Русский
中文
日本語
한국어
العربية
Türkçe
Tiếng Việt
ไทย
Indonesia
All Languages
Home
/
Lithuanian
/
Lithuanian 2012 KAN
/
Proverbs 7
Proverbs 7
Lithuanian 2012 KAN
← Chapter 6
Jump to:
Chapter 1
Chapter 2
Chapter 3
Chapter 4
Chapter 5
Chapter 6
Chapter 7
Chapter 8
Chapter 9
Chapter 10
Chapter 11
Chapter 12
Chapter 13
Chapter 14
Chapter 15
Chapter 16
Chapter 17
Chapter 18
Chapter 19
Chapter 20
Chapter 21
Chapter 22
Chapter 23
Chapter 24
Chapter 25
Chapter 26
Chapter 27
Chapter 28
Chapter 29
Chapter 30
Chapter 31
Chapter 8 →
1
Mano vaike, laikykis mano žodžių ir brangink mano įsakymus.
2
Laikykis mano įsakymų, kad rastumei gyvenimą; saugok mano mokymą, lyg jis būtų tavo akies vyzdys.
3
Užsirišk juos sau ant pirštų, įsirašyk savo širdies plokštėje.
4
Sakyk Išminčiai: „Tu mano sesuo“, – vadink supratimą artimu draugu,
5
kad apsaugotų tave nuo palaidūnės, nuo svetimautojos vilionių.
6
Prie savo namų lango žvalgiausi pro pinučius
7
ir pamačiau tarp neišmanėlių bernioką be sveikos nuovokos.
8
Jis ėjo gatve netoli kampo, žengdamas keliu jos namų link
9
prieblandoje, dienai blėstant, sutemose, nakčiai temstant.
10
Žiūriu, moteris eina jo link, išsipuošusi kaip kekšė, suktos širdies.
11
Ji veržli ir įžūli, jos kojos namie nenustovi.
12
Tai gatvėje, tai aikštėse ir prie kiekvieno gatvės kampo ji tyko.
13
Pastvėrusi bučiuoja jį ir akiplėšiškai sako jam:
14
„Turėjau atnašauti bendravimo auką. Šiandien įvykdžiau savo įžadus,
15
todėl išėjau tavęs pasitikti, ieškoti tavęs ir suradau!
16
Išpuošiau savo guolį užvalkalais, spalvotomis Egipto lino lovatiesėmis;
17
iškvėpinau savo lovą mira, alaviju ir cinamonu.
18
Eime ir skęskime meilėje iki ryto, mėgaukimės glamonėmis.
19
Juk mano vyro nėra namie, jis išvykęs į tolimą kelionę.
20
Jis pasiėmė maišelį pinigų ir ligi pilnaties negrįš namo“.
21
Daugybe vilionių jį paveikia, viliojančia šneka įtikina.
22
Tučtuojau jis seka paskui ją, eina kaip veršis, vedamas skersti, šuoliuoja kaip elnias spąstų link,
23
kol strėlė neperveria jam vidurių. Jis tarsi paukštis, skubantis į kilpą ir nežinantis, kad tai kainuos jam gyvastį.
24
Tad, vaikai, klausykitės manęs ir dėkitės į širdį mano žodžius.
25
Neleiskite savo širdžiai sukti jos keliais, nenuklyskite į jos takus,
26
nes ji pražudė daugelį, jos aukos gausios.
27
Jos namai – kelias į Šeolą, vedantis žemyn į mirties kambarius.
← Chapter 6
Jump to:
Chapter 1
Chapter 2
Chapter 3
Chapter 4
Chapter 5
Chapter 6
Chapter 7
Chapter 8
Chapter 9
Chapter 10
Chapter 11
Chapter 12
Chapter 13
Chapter 14
Chapter 15
Chapter 16
Chapter 17
Chapter 18
Chapter 19
Chapter 20
Chapter 21
Chapter 22
Chapter 23
Chapter 24
Chapter 25
Chapter 26
Chapter 27
Chapter 28
Chapter 29
Chapter 30
Chapter 31
Chapter 8 →
All chapters:
1
2
3
4
5
6
7
8
9
10
11
12
13
14
15
16
17
18
19
20
21
22
23
24
25
26
27
28
29
30
31