Luke 21

Lithuanian 2012

← Chapter 20 Jump to: Chapter 22 →

1Pakėlęs akis, Jėzus išvydo turtuolius, dedančius savo dovanas į aukų skrynią.

2Jis pamatė ir vieną vargšę našlę, kuri įmetė du smulkius pinigėlius.

3Ir jis tarė: „Iš tiesų sakau jums, šita neturtinga našlė įmetė daugiau už visus.

4Anie visi metė į aukų skrynią iš to, kas jiems atlieka, o ji iš savo neturto įmetė viską, ką turėjo pragyvenimui“.

5Kai kuriems kalbant apie šventyklą, kad ji išpuošta gražiais akmenimis bei dovanomis, Jėzus prabilo:

6„Ateis dienos, kai iš to, ką matote, neliks akmens ant akmens, viskas bus išgriauta“.

7Jie paklausė: „Mokytojau, kada šitai įvyks? Ir koks bus ženklas, kada tai prasidės?“

8Jis pasakė: „Žiūrėkite, kad nebūtumėte suklaidinti, nes daugelis ateis, prisidengę mano vardu, ir sakys: ‘Tai aš!’ – ir: ‘Atėjo metas!’ Jūs neikite paskui juos!

9O kai išgirsite apie karus ir maištus, nenusigąskite. Visa tai turi pirmiau įvykti, bet dar negreit galas“.

10Ir dar sakė: „Tauta sukils prieš tautą ir karalystė prieš karalystę.

11Šen ir ten bus didelių žemės drebėjimų, ligų ir badmečių. Bus baisenybių ir didelių ženklų iš dangaus.

12Pirmiausia žmonės pakels prieš jus rankas ir ims jus persekioti. Dėl mano vardo tąsys jus po sinagogas ir kalėjimus, vedžios pas karalius ir valdytojus.

13Tada jums bus proga liudyti.

14Taigi įsidėkite sau į širdis iš anksto negalvoti, kaip ginsitės;

15aš jums duosiu tokios iškalbos bei išminties, kad negalės nei atsispirti, nei prieštarauti nė vienas jūsų priešininkas.

16Jus išdavinės tėvai, broliai, giminės ir draugai; kai kuriuos net žudys.

17Visi jūsų nekęs dėl mano vardo.

18Vis dėlto nė plaukas nuo jūsų galvos nenukris.

19Savo ištverme jūs išlaikysite savo gyvybę.

20Kai matysite Jeruzalę, supamą kariuomenės, žinokite, jog prisiartino jos nuniokojimas.

21Tuomet, kas bus Judėjoje, tebėga į kalnus, kas mieste, teišeina iš jo, kas apylinkėse, tenegrįžta.

22Tai bus bausmės dienos, kad išsipildytų Raštai.

23Vargas nėščioms ir žindančioms tomis dienomis! Baisi nelemtis užklups kraštą ir rūstybė šią tautą.

24Žmonės kris nuo kalavijo ašmenų ir bus išvaryti nelaisvėn į įvairius kraštus, o Jeruzalę mindžios pagonys, kol baigsis pagonių laikai.

25Bus ženklų saulėje, mėnulyje ir žvaigždėse, o žemėje tautos blaškysis, gąsdinamos baisaus audringos jūros šniokštimo.

26Žmonės džius iš baimės, laukdami to, kas turės ištikti pasaulį, nes dangaus galybės bus sukrėstos.

27Tuomet žmonės išvys Žmogaus Sūnų, ateinantį debesyje su didžia galybe ir garbe.

28Kai visa tai prasidės, atsitieskite ir pakelkite galvas, nes jūsų išvadavimas arti“.

29Ir jis jiems pasakė palyginimą: „Stebėkite figmedį bei kitus medžius.

30Kai jie ima sprogti, jūs žinote arti esant vasarą.

31Taip pat pamatę tai dedantis, žinokite, kad Dievo karalystė arti.

32Iš tiesų sakau jums: nepraeis ši karta, iki visa tai įvyks.

33Dangus ir žemė praeis, o mano žodžiai nepraeis.

34Saugokitės, kad jūsų širdis nebūtų apsunkusi nuo svaigalų, girtybės ir kasdienių rūpesčių, kad toji diena neužkluptų jūsų netikėtai.

35It žabangai ji užgrius visus žemės gyventojus.

36Todėl visą laiką budėkite ir melskitės, kad pajėgtumėte išvengti visų būsimųjų nelaimių ir atsilaikyti Žmogaus Sūnaus akivaizdoje“.

37Taip Jėzus dienomis mokydavo šventykloje, o naktis praleisdavo vadinamajame Alyvų kalne.

38Ir nuo ankstyvo ryto visi žmonės rinkdavosi jo pasiklausyti šventykloje.

← Chapter 20 Jump to: Chapter 22 →