Luke 19

Lithuanian (LBD) 2012 (Biblija arba Šventasis Raštas)

← Chapter 18 Jump to: Chapter 20 →

1Atvykęs į Jerichą, Jėzus ėjo per miestą.

2Ten buvo žmogus, vardu Zachiejus, muitininkų viršininkas ir turtuolis.

3Jis troško pamatyti Jėzų, koks jis esąs, bet negalėjo per minią, nes pats buvo žemo ūgio.

4Zachiejus užbėgo priekin ir įlipo į šilkmedį, kad galėtų jį pamatyti, nes jis turėjo tenai praeiti.

5Atėjęs į tą vietą ir pažvelgęs aukštyn, Jėzus tarė: „Zachiejau, greit lipk žemyn! Man reikia šiandien apsilankyti tavo namuose“.

6Šis skubiai nulipo ir su džiaugsmu priėmė jį.

7Tai matydami, visi murmėjo: „Pas nusidėjėlį nuėjo į svečius?“

8O Zachiejus atsistojęs prabilo į Viešpatį: „Štai, Viešpatie, pusę savo turto atiduodu vargšams ir jei ką nors nuskriaudžiau, grąžinsiu keturgubai“.

9Jėzus tarė: „Į šiuos namus šiandien atėjo išganymas, nes ir jis yra Abraomo palikuonis.

10Žmogaus Sūnus atėjo ieškoti ir gelbėti, kas buvo pražuvę“.

11Jiems klausantis, Jėzus kalbėjo toliau ir pasakė palyginimą. Mat jis buvo netoli Jeruzalės, ir žmonės manė, jog netrukus turinti apsireikšti Dievo karalystė.

12Tad jis kalbėjo: „Vienas didžiūnas iškeliavo į tolimą šalį gauti karaliaus sosto, o vėliau turėjo sugrįžti atgal.

13Jis pasišaukė dešimt tarnų, padalijo jiems dešimt minų ir tarė: ‘Verskitės, kol sugrįšiu’.

14Piliečiai nekentė jo ir nusiuntė iš paskos pasiuntinius pareikšti: ‘Mes nenorime, kad šitas mus valdytų’.

15Gavęs karalystę, jis sugrįžo ir liepė pašaukti tarnus, kuriems buvo davęs pinigų, norėdamas sužinoti, kiek kuris uždirbo.

16Atėjo pirmasis ir tarė: ‘Valdove, tavo mina man pelnė dešimtį minų’.

17Jis atsakė: ‘Gerai, stropusis tarne! Kadangi pasirodei patikimas mažuose dalykuose, tu gauni valdyti dešimt miestų’.

18Atėjo antrasis ir pareiškė: ‘Valdove, tavo mina man laimėjo penkias minas’.

19Ir šitam jis pasakė: ‘Tu valdyk penkis miestus’.

20Atėjo dar vienas ir tarė: ‘Valdove, štai tavo mina, kurią laikiau suvyniotą į skepetą.

21Aš bijojau tavęs, nes esi žmogus griežtas: imi nepadėjęs ir pjauni nepasėjęs’.

22Jis atsiliepė: ‘Netikęs tarne! Aš tave teisiu tavo paties žodžiais. Tu žinojai, kad aš griežtas žmogus: imu, ko nepadėjau, ir pjaunu, ko nesėjau.

23Tai kodėl neleidai mano pinigų apyvarton, kad sugrįžęs išreikalaučiau su palūkanomis?’

24Aplinkiniams jis tarė: ‘Atimkite iš jo miną ir atiduokite tam, kuris turi dešimt minų’.

25Tie sakė: ‘Valdove, bet anas jau turi dešimt minų!’

26Jis tarė: ‘Aš sakau jums: kiekvienam, kas turi, bus pridėta, o iš neturinčio bus atimta net ir tai, ką turėjo.

27Mano priešus, nenorėjusius, kad būčiau jų karalius, atveskite čionai ir nugalabykite mano akyse!’“

28Tai pasakęs, Jėzus visų priekyje leidosi į Jeruzalę.

29Prisiartinęs prie Betfagės ir Betanijos ties vadinamuoju Alyvų kalnu, jis pasiuntė du mokinius

30ir jiems pasakė: „Eikite į kaimą, kurį štai matote, ir vos įėję rasite pririštą asilaitį, kuriuo dar joks žmogus nėra jojęs. Atriškite jį ir atveskite.

31O jeigu kas paklaustų: ‘Kam jį atrišate?’ — atsakykite: ‘Jo reikia Viešpačiui’“.

32Pasiųstieji nuėjo ir rado, kaip jiems buvo nurodyta.

33Atrišant asilaitį, savininkai klausė: „Kam atrišate asilaitį?“

34Mokiniai atsakė: „Jo reikia Viešpačiui“.

35Jie atvedė asilaitį pas Jėzų, apdengė savo apsiaustais ir užsodino Jėzų ant viršaus.

36Jam jojant žmonės tiesė ant kelio drabužius.

37Besiartinant prie Alyvų kalno šlaito, visas mokinių būrys pradėjo džiaugsmingai ir skardžiai šlovinti Dievą už visus stebuklus, kuriuos jie buvo regėję.

38Jie šaukė: „Garbė karaliui, kuris ateina Viešpaties vardu! Ramybė danguje, šlovė aukštybėse!“

39Kai kurie fariziejai iš minios jam šaukė: „Mokytojau, sudrausk savo mokinius!“

40Jis atsakė jiems: „Sakau jums, jei šitie tylės, akmenys šauks!“

41Prisiartinęs prie Jeruzalės ir išvydęs miestą, Jėzus verkė jo ir sakė:

42„O kad tu šiandien suprastum, kas tau atneša ramybę! Deja, tai paslėpta nuo tavo akių.

43Tu sulauksi dienų, kai tavo priešai apjuos tave pylimu, apguls iš visų pusių ir suspaus tave;

44jie parblokš ant žemės tave ir tavo vaikus su tavimi ir nepaliks tavyje akmens ant akmens, nes tu nepažinai savo aplankymo meto“.

45Įžengęs į šventyklą, Jėzus pradėjo varyti laukan prekiautojus.

46Jis sakė jiems: „Parašyta: Mano Namai turi būti maldos namai, o jūs pavertėte juos plėšikų lindyne “.

47Ir jis kasdien mokė šventykloje. Aukštieji kunigai ir Rašto aiškintojai bei tautos seniūnai svarstė, kaip jį pražudyti,

48tačiau neišmanė, ko griebtis, nes visi žmonės tik ir klausėsi jo mokslo.

← Chapter 18 Jump to: Chapter 20 →