Luke 2

Lithuanian (LBD) 2012 (Biblija arba Šventasis Raštas)

← Chapter 1 Jump to: Chapter 3 →

1Anomis dienomis išėjo ciesoriaus Augusto įsakymas surašyti visus valstybės gyventojus.

2Toks pirmasis surašymas buvo padarytas Kvirinui valdant Siriją.

3Taigi visi keliavo užsirašyti, kiekvienas į savo miestą.

4Taip pat ir Juozapas ėjo iš Galilėjos miesto Nazareto į Judėją, į Dovydo miestą, vadinamą Betliejumi, nes buvo kilęs iš Dovydo namų ir giminės.

5Jis turėjo užsirašyti kartu su savo sužadėtine Marija, kuri buvo nėščia.

6Jiems tenai esant, prisiartino metas gimdyti, ir ji pagimdė savo pirmgimį sūnų,

7suvystė jį vystyklais ir paguldė ėdžiose, nes jiems nebuvo vietos užeigoje.

8Toje apylinkėje nakvojo laukuose piemenys ir pakaitomis budėdami sergėjo savo bandą.

9Jiems pasirodė Viešpaties angelas, ir juos nutvieskė Viešpaties šlovės šviesa. Jie labai išsigando,

10bet angelas jiems tarė: „Nebijokite! Štai aš skelbiu jums gerąją naujieną, kuri bus visai tautai.

11Šiandien Dovydo mieste jums gimė Išganytojas. Jis yra Viešpats Mesijas.

12Ir štai jums ženklas: rasite kūdikį, suvystytą vystyklais ir paguldytą ėdžiose“.

13Ūmai prie angelo atsirado gausi dangaus kareivija. Ji garbino Dievą, giedodama:

14„Garbė Dievui aukštybėse, o žemėje ramybė jo mylimiems žmonėms!“

15Kai angelai nuo jų pakilo į dangų, piemenys kalbėjo vieni kitiems: „Bėkime į Betliejų pažiūrėti, kas ten įvyko, ką Viešpats mums paskelbė“.

16Jie nusiskubino ir rado Mariją, Juozapą ir kūdikį, paguldytą ėdžiose.

17Išvydę jie apsakė, kas jiems buvo pranešta apie šitą kūdikį.

18O visi žmonės, kurie girdėjo, stebėjosi piemenų pasakojimu.

19Marija dėmėjosi visus šiuos dalykus ir svarstė juos savo širdyje.

20Piemenys grįžo atgal, garbindami ir šlovindami Dievą už visa, ką buvo girdėję ir matę, kaip jiems buvo paskelbta.

21Praslinkus aštuonioms dienoms, kai reikėjo apipjaustyti berniuką, jam buvo duotas Jėzaus vardas, kurį angelas buvo nurodęs dar prieš jo pradėjimą įsčiose.

22Pasibaigus Mozės Įstatymo nustatytoms apsivalymo dienoms, [Juozapas ir Marija] nunešė kūdikį į Jeruzalę paaukoti Viešpačiui,

23kaip parašyta Viešpaties Įstatyme: Kiekvienas pirmgimis berniukas bus pašvęstas Viešpačiui, —

24ir duoti auką, kaip pasakyta Viešpaties Įstatyme: porą purplelių arba du balandžiukus.

25Jeruzalėje gyveno žmogus, vardu Simeonas. Jis buvo teisus ir dievobaimingas vyras, laukiantis Izraelio paguodos, ir Šventoji Dvasia buvo su juo.

26Jam buvo Šventosios Dvasios apreikšta, kad jis nemirsiąs, kol nepamatysiąs Viešpaties Mesijo.

27Šventosios Dvasios paragintas, jis atėjo dabar į šventyklą. Įnešant gimdytojams kūdikį Jėzų, kad pasielgtų, kaip Įstatymas reikalauja,

28Simeonas jį paėmė į rankas, šlovino Dievą ir sakė:

29„Dabar gali, Valdove, kaip buvai žadėjęs, leisti savo tarnui ramiai iškeliauti,

30nes mano akys išvydo tavo išgelbėjimą,

31kurį tu prirengei visų tautų akivaizdoje:

32šviesą pagonims apšviesti ir tavosios Izraelio tautos garbę“.

33Kūdikio tėvas ir motina stebėjosi tuo, kas buvo apie jį kalbama.

34O Simeonas palaimino juos ir tarė motinai Marijai: „Štai šis skirtas daugelio Izraelyje nupuolimui ir atsikėlimui. Jis bus prieštaravimo ženklas,

35ir tavo pačios sielą pervers kalavijas, kad būtų atskleistos daugelio širdžių mintys“.

36Ten buvo ir pranašė Ona, Fanuelio duktė iš Asero giminės. Ji buvo visiškai susenusi. Po mergystės ji išgyveno septynerius metus su vyru,

37o paskui našlaudama sulaukė aštuoniasdešimt ketverių metų. Ji nesitraukdavo iš šventyklos, tarnaudama Dievui per dienas ir naktis pasninkais bei maldomis.

38Ir ji tuo pat metu priėjusi šlovino Dievą ir kalbėjo apie kūdikį visiems, kurie laukė Jeruzalės išvadavimo.

39Atlikę visa, ko reikalavo Viešpaties Įstatymas, jie sugrįžo į Galilėją, į savo miestą Nazaretą.

40Vaikelis augo ir stiprėjo; jis darėsi pilnas išminties, ir Dievo malonė buvo su juo.

41Jo gimdytojai kasmet eidavo į Jeruzalę švęsti Velykų.

42Kai Jėzui sukako dvylika metų, šventės papročiu jie nuvyko į Jeruzalę.

43Iškilmėms pasibaigus ir jiems grįžtant atgal, vaikas Jėzus pasiliko Jeruzalėje, bet gimdytojai to nepastebėjo.

44Manydami jį esant keleivių būryje, jie nuėjo dienos kelią, paskui pradėjo ieškoti jo tarp giminių bei pažįstamų.

45Nesuradę grįžo jo beieškodami į Jeruzalę.

46Pagaliau po trijų dienų rado jį šventykloje, sėdintį tarp mokytojų, besiklausantį jų ir juos beklausinėjantį.

47Visi, kurie jį girdėjo, stebėjosi jo išmanymu ir atsakymais.

48Pamatę jį, gimdytojai labai nustebo, ir jo motina jam tarė: „Vaikeli, kam mums taip padarei?! Štai tavo tėvas ir aš su sielvartu ieškome tavęs“.

49O jis atsakė: „Kam gi manęs ieškojote? Argi nežinojote, kad man reikia būti savo Tėvo reikaluose?“

50Bet jie nesuprato jo žodžių.

51Jėzus iškeliavo su jais ir grįžo į Nazaretą. Jis buvo jiems klusnus. Jo motina laikė visus įvykius savo širdyje.

52O Jėzus augo išmintimi, metais ir malone Dievo ir žmonių akyse.

← Chapter 1 Jump to: Chapter 3 →