Matthew 12

Lithuanian (KBV) (Biblija. Senasis Testamentas. Naujasis Testamentas)

← Chapter 11 Jump to: Chapter 13 →

1Anuo metu sabato dieną Jėzus ėjo per javų lauką. Jo mokiniai buvo išalkę, tad skynė varpas ir valgė.

2Tai pamatę, fariziejai Jam sakė: ‘‘Žiūrėk, Tavo mokiniai daro, kas per sabatą draudžiama’‘.

3Jis jiems atsakė: ‘‘Ar neskaitėte, ką darė Dovydas ir jo palydovai, būdami išalkę?

4Kaip jie įėjo į Dievo namus ir valgė padėtinės duonos, nors nevalia buvo jos valgyti nei jam, nei jo palydovams, o vien tik kunigams.

5Arba, ar neskaitėte Įstatyme, jog per sabatą kunigai šventykloje pažeidžia sabatą ir nenusikalsta?

6Bet sakau jums: čia daugiau negu šventykla!

7Jei būtumėte supratę, ką reiškia ‘Aš noriu gailestingumo, o ne aukos’, nebūtumėte pasmerkę nekaltų.

8Žmogaus Sūnus yra ir sabato Viešpats’‘.

9Iš ten išėjęs, Jis atėjo į jų sinagogą.

10Ir štai ten buvo žmogus padžiūvusia ranka. Jie paklausė Jėzų (kad galėtų apkaltinti): ‘‘Ar leistina sabato dieną gydyti?’‘

11Jis jiems atsakė: ‘‘Kas iš jūsų, turėdamas vieną avį, jeigu ji per sabatą įkris į duobę, nestvers ir neištrauks?

12O kaip daug brangesnis už avį žmogus! Todėl leistina daryti gera sabato dieną’‘.

13Tada Jis tarė žmogui: ‘‘Ištiesk ranką!’‘ Tas ištiesė, ir ji tapo sveika kaip ir antroji.

14Tuomet išėję fariziejai tarėsi, kaip Jėzų pražudyti.

15Tai sužinojęs, Jėzus pasitraukė iš ten. Didelės minios sekė paskui Jį, ir Jis visus išgydė,

16bet įspėjo, kad Jo negarsintų.

17Kad išsipildytų, kas buvo pasakyta per pranašą Izaiją:

18‘‘Štai mano išrinktasis tarnas, mano mylimasis, kuriuo gėrisi mano siela. Aš duosiu Jam savo Dvasią, ir Jis skelbs pagonims teisingumą.

19Jis nesiginčys, nešauks, ir niekas gatvėje negirdės Jo balso.

20Jis nenulauš palūžusios nendrės ir neužgesins rusenančio dagčio, kol nenuves teisingumo į pergalę;

21o Jo vardas teiks viltį pagonims!’‘

22Tuomet atvedė pas Jį demono apsėstąjį, kuris buvo aklas ir nebylys. Jėzus išgydė jį, ir šis prakalbo ir praregėjo.

23Ištisos minios netvėrė iš nuostabos ir klausinėjo: ‘‘Ar nebus šitas Dovydo Sūnus?!’‘

24Tai išgirdę, fariziejai sakė: ‘‘Jis išvaro demonus ne kitaip, kaip tik demonų valdovo Belzebulo jėga’‘.

25Žinodamas jų mintis, Jėzus tarė: ‘‘Kiekviena suskilusi karalystė bus nusiaubta, ir joks suskilęs miestas ir namas neišsilaikys.

26Jeigu tad šėtonas išvarinėtų šėtoną, irgi būtų savyje susiskaldęs. Kaipgi tada galėtų išsilaikyti jo karalystė?

27Ir jeigu Aš išvarau demonus Belzebulo jėga, tai kieno jėga išvaro jūsų sūnūs? Todėl jie bus jūsų teisėjai.

28Bet jeigu Aš išvarau demonus Dievo Dvasia, tai tikrai pas jus atėjo Dievo karalystė.

29Argi gali kas nors įeiti į galiūno namus ir pasigrobti jo turtą, pirmiau nesurišęs galiūno? Tik tada jis apiplėš jo namus.

30Kas ne su manimi, tas prieš mane, ir kas su manimi nerenka, tas barsto’‘.

31‘‘Sakau jums: kiekviena nuodėmė ir piktžodžiavimas bus žmonėms atleisti, bet piktžodžiavimas Dvasiai nebus jiems atleistas.

32Jei kas tartų žodį prieš Žmogaus Sūnų, tam bus atleista, o kas kalbėtų prieš Šventąją Dvasią, tam nebus atleista nei šiame, nei būsimajame amžiuje.

33Arba sakykite medį esant gerą ir jo vaisių gerą, arba sakykite medį esant blogą ir jo vaisių blogą, nes medis pažįstamas iš vaisių.

34Angių išperos, kaip jūs galite kalbėti gera, būdami blogi?! Juk lūpos kalba tai, ko pertekusi širdis.

35Geras žmogus iš gero širdies lobyno iškelia gera, o blogas iš blogo lobyno iškelia bloga.

36Todėl sakau jums: teismo dieną žmonės turės duoti apyskaitą už kiekvieną pasakytą tuščią žodį.

37Pagal savo žodžius būsi išteisintas ir pagal savo žodžius būsi pasmerktas’‘.

38Tada kai kurie Rašto žinovai ir fariziejai sakė: ‘‘Mokytojau, norime, kad parodytum ženklą’‘.

39Jis jiems atsakė: ‘‘Pikta ir svetimaujanti karta ieško ženklo, bet nebus jai duota kito ženklo, kaip tik pranašo Jonos ženklas.

40Kaip Jona išbuvo tris dienas ir tris naktis banginio pilve, taip ir Žmogaus Sūnus išbus tris dienas ir tris naktis žemės širdyje.

41Ninevės žmonės teismo dieną prisikels drauge su šia karta ir ją pasmerks, nes jie atgailavo, išgirdę Jonos pamokslą, o štai čia daugiau negu Jona.

42Pietų šalies karalienė teismo dieną prisikels drauge su šia karta ir ją pasmerks, nes ji atkeliavo nuo žemės pakraščių pasiklausyti Saliamono išminties, o štai čia daugiau negu Saliamonas’‘.

43‘‘Netyroji dvasia, išėjusi iš žmogaus, klaidžioja bevandenėse vietose, ieškodama poilsio, ir neranda.

44Tada ji sako: ‘Grįšiu į savo namus, iš kur išėjau’. Sugrįžusi randa juos tuščius, iššluotus ir išpuoštus.

45Tada eina, pasiima kitas septynias dvasias, dar piktesnes už save, ir įėjusios jos ten apsigyvena. Ir paskui tam žmogui darosi blogiau negu pirma. Taip atsitiks ir šiai piktai kartai’‘.

46Jam tebekalbant minioms, štai Jo motina ir broliai stovėjo lauke ir norėjo su Juo pasikalbėti.

47Tada kažkas pranešė Jam: ‘‘Štai Tavo motina ir broliai stovi lauke ir nori su Tavim pasikalbėti’‘.

48Jis atsakė pranešusiam: ‘‘Kas yra mano motina ir kas yra mano broliai?’‘

49Ir, ištiesęs ranką į savo mokinius, tarė: ‘‘Štai mano motina ir mano broliai!

50Kiekvienas, kas vykdo mano dangiškojo Tėvo valią, yra mano brolis, ir sesuo, ir motina’‘.

← Chapter 11 Jump to: Chapter 13 →