Matthew 26 — Lithuanian (KBV) (Biblija. Senasis Testamentas. Naujasis Testamentas)

1Baigęs visa tai kalbėti, Jėzus tarė savo mokiniams:

2‘‘Jūs žinote, kad po dviejų dienų bus Pascha, ir Žmogaus Sūnus bus atiduotas nukryžiuoti’‘.

3Tuomet aukštieji kunigai, Rašto žinovai bei tautos vyresnieji susirinko į vyriausiojo kunigo Kajafo rūmus

4ir nusprendė suimti Jėzų klasta ir Jį nužudyti.

5Bet jie sakė: ‘‘Tik ne per šventes, kad žmonėse nekiltų sąmyšio’‘.

6Kai Jėzus buvo Betanijoje, Simono Raupsuotojo namuose,

7atėjo moteris su alebastriniu labai brangaus kvapiojo aliejaus indu ir Jam sėdinčiam prie stalo išpylė ant galvos.

8Tai pamatę, mokiniai pasipiktino ir kalbėjo: ‘‘Kam toks eikvojimas?

9Juk buvo galima aliejų brangiai parduoti ir išdalyti pinigus vargšams’‘.

10Tai sužinojęs, Jėzus tarė: ‘‘Kam skaudinate moterį? Ji man padarė gerą darbą!

11Vargšų jūs visuomet turite su savimi, o mane ne visuomet turėsite.

12Išpildama aliejų ant mano kūno, ji tai padarė mano laidotuvėms.

13Iš tiesų sakau jums: visame pasaulyje, kur tik bus skelbiama ši Evangelija, jos atminimui bus pasakojama ir tai, ką ji padarė’‘.

14Tada vienas iš dvylikos, vardu Judas Iskarijotas, nuėjo pas aukštuosius kunigus

15ir tarė: ‘‘Ką man duosite, jeigu Jį jums išduosiu?’‘ Tie suderėjo su juo trisdešimt sidabrinių.

16Ir nuo to laiko jis ieškojo progos išduoti Jį.

17Pirmąją Neraugintos duonos dieną mokiniai priėjo prie Jėzaus ir paklausė: ‘‘Kur nori, kad Tau paruoštume valgyti Paschą?’‘

18Jis atsakė: ‘‘Eikite į miestą pas tokį žmogų ir sakykite jam: ‘Mokytojas sako: Mano metas arti. Pas tave švęsiu Paschą su savo mokiniais’ ‘‘.

19Mokiniai padarė, kaip Jėzus nurodė, ir paruošė Paschą.

20Atėjus vakarui, Jėzus su dvylika sėdosi prie stalo.

21Jiems bevalgant, Jėzus tarė: ‘‘Iš tiesų sakau jums: vienas iš jūsų mane išduos’‘.

22Jie labai nuliūdo ir kiekvienas klausė Jo: ‘‘Nejaugi aš, Viešpatie?’‘

23Jis atsakė: ‘‘Mane išduos dažantis kartu su manim duoną dubenyje.

24Žmogaus Sūnus, tiesa, eina, kaip apie Jį parašyta, bet vargas tam žmogui, per kurį Žmogaus Sūnus išduodamas. Geriau būtų buvę tam žmogui negimti’‘.

25Jo išdavėjas Judas paklausė: ‘‘Nejaugi aš, Rabi?!’‘ Jis atsakė: ‘‘Tu pasakei’‘.

26Kai jie valgė, Jėzus paėmė duoną, palaimino, laužė ją ir davė mokiniams, sakydamas: ‘‘Imkite ir valgykite: tai yra mano kūnas’‘.

27Po to paėmė taurę, padėkojo ir davė jiems, tardamas: ‘‘Gerkite iš jos visi,

28nes tai yra mano kraujas, Naujosios Sandoros kraujas, kuris už daugelį išliejamas nuodėmėms atleisti.

29Ir sakau jums: nuo šiol nebegersiu šito vynmedžio vaisiaus iki tos dienos, kada su jumis gersiu jį naują savo Tėvo karalystėje’‘.

30Pagiedoję himną, jie išėjo į Alyvų kalną.

31Tada Jėzus jiems kalbėjo: ‘‘Šią naktį jūs visi manimi pasipiktinsite, nes parašyta: ‘Ištiksiu piemenį, ir kaimenės avys išsisklaidys’.

32Bet kai prisikelsiu, Aš pirma jūsų nueisiu į Galilėją’‘.

33Petras atsiliepė: ‘‘Jei net visi Tavimi pasipiktins, aš niekuomet nepasipiktinsiu!’‘

34Jėzus jam tarė: ‘‘Iš tiesų sakau tau: šią naktį, dar gaidžiui nepragydus, tu tris kartus manęs išsiginsi’‘.

35Bet Petras tvirtino: ‘‘Jei man reikėtų net mirti kartu su Tavimi, aš vis tiek Tavęs neišsiginsiu!’‘ Taip kalbėjo ir visi mokiniai.

36Tuomet Jėzus su jais atėjo į vietą, vadinamą Getsemane, ir tarė mokiniams: ‘‘Pasėdėkite čia, kol Aš ten nuėjęs melsiuos’‘.

37Pasiėmęs Petrą ir abu Zebediejaus sūnus, pradėjo liūdėti ir sielvartauti.

38Tada tarė jiems: ‘‘Mano siela mirtinai nuliūdusi. Likite čia ir budėkite su manimi’‘.

39Paėjęs kiek toliau, Jėzus parpuolė veidu į žemę ir meldėsi: ‘‘Mano Tėve, jeigu įmanoma, teaplenkia mane ši taurė. Tačiau ne kaip Aš noriu, bet kaip Tu!’‘

40Jis sugrįžo pas mokinius ir, radęs juos miegančius, tarė Petrui: ‘‘Nepajėgėte nė vienos valandos pabudėti su manimi?

41Budėkite ir melskitės, kad nepatektumėte į pagundymą. Dvasia ryžtinga, bet kūnas silpnas’‘.

42Ir vėl nuėjęs antrą kartą, meldėsi: ‘‘Mano Tėve, jei ši taurė negali praeiti mano negerta, tebūnie Tavo valia!’‘

43Sugrįžęs vėl rado juos miegančius, nes jų akys buvo apsunkusios.

44Tada, palikęs juos, vėl nuėjo ir trečią kartą meldėsi tais pačiais žodžiais.

45Paskui grįžo pas mokinius ir tarė: ‘‘Jūs vis dar miegate ir ilsitės... Štai atėjo valanda, ir Žmogaus Sūnus išduodamas į nusidėjėlių rankas.

46Kelkitės, eime! Štai mano išdavėjas čia pat’‘.

47Dar Jam tebekalbant, štai pasirodė Judas, vienas iš dvylikos, o su juo didelė minia, ginkluota kalavijais ir vėzdais, pasiųsta aukštųjų kunigų ir tautos vyresniųjų.

48Jo išdavėjas nurodė jiems ženklą, sakydamas: ‘‘Kurį pabučiuosiu, tai Tas! Suimkite Jį!’‘

49Ir tuojau priėjęs prie Jėzaus, tarė: ‘‘Sveikas, Rabi!’‘, ir pabučiavo Jį.

50O Jėzus jam tarė: ‘‘Bičiuli, ko atėjai?’‘ Tada jie priėjo, čiupo Jėzų rankomis ir suėmė.

51Ir štai vienas iš buvusių su Jėzumi ištiesė ranką, išsitraukė kalaviją, puolė vyriausiojo kunigo tarną ir nukirto jam ausį.

52Tuomet Jėzus jam tarė: ‘‘Kišk kalaviją atgal, kur buvo, nes visi, kurie griebiasi kalavijo, nuo kalavijo ir žus.

53O gal manai, jog negaliu paprašyti savo Tėvą ir Jis bematant neatsiųstų man daugiau kaip dvylika legionų angelų?

54Bet kaip tada išsipildytų Raštai, kad šitaip turi įvykti?!’‘

55Tą valandą Jėzus tarė miniai: ‘‘Kaip prieš plėšiką išėjote su kalavijais ir vėzdais suimti mane. Aš kasdien sėdėjau šventykloje su jumis ir mokiau, ir manęs nesuėmėte.

56Bet viskas šitaip įvyko, kad išsipildytų pranašų Raštai’‘. Tada visi mokiniai paliko Jį ir pabėgo.

57Tie, kurie suėmė Jėzų, nuvedė Jį pas vyriausiąjį kunigą Kajafą, kur buvo susirinkę Rašto žinovai ir vyresnieji.

58O Petras sekė Jį iš tolo iki vyriausiojo kunigo rūmų kiemo ir įėjęs atsisėdo su tarnais pasižiūrėti, kaip viskas baigsis.

59Tuo tarpu aukštieji kunigai, vyresnieji ir visas sinedrionas ieškojo melagingo parodymo prieš Jėzų, kad galėtų Jį nuteisti mirti,

60tačiau nerado, nors buvo išėję į priekį daug melagingų liudytojų. Pagaliau išėjo priekin du

61ir tarė: ‘‘Šitas sakė: ‘Aš galiu sugriauti Dievo šventyklą ir per tris dienas ją atstatyti’ ‘‘.

62Tada atsistojo vyriausiasis kunigas ir paklausė Jėzų: ‘‘Tu nieko neatsakai į šituos kaltinimus?!’‘

63Bet Jėzus tylėjo. Tuomet vyriausiasis kunigas Jam tarė: ‘‘Prisaikdinu Tave gyvuoju Dievu, kad mums pasakytum, ar Tu esi Kristus, Dievo Sūnus?!’‘

64Jėzus atsakė: ‘‘Taip yra, kaip sakai. Bet Aš jums sakau: nuo šiol jūs matysite Žmogaus Sūnų, sėdintį Galybės dešinėje ir ateinantį dangaus debesyse!’‘

65Tada vyriausiasis kunigas persiplėšė drabužius ir sušuko: ‘‘Jis piktžodžiauja! Kam dar mums liudytojai?! Štai girdėjote Jo piktžodžiavimą.

66Kaip jums atrodo?’‘ Jie atsakė: ‘‘Vertas mirties!’‘

67Tada jie ėmė spjaudyti Jam į veidą ir daužyti Jį kumščiais. Kiti mušė Jį per veidą,

68sakydami: ‘‘Pranašauk mums, Kristau! Kas Tau smogė?’‘

69Tuo metu Petras sėdėjo kieme. Viena tarnaitė priėjo prie jo ir tarė: ‘‘Ir tu buvai su Jėzumi Galilėjiečiu’‘.

70Bet jis išsigynė visų akivaizdoje: ‘‘Aš nežinau, ką tu sakai’‘.

71Einantį vartų link, jį pastebėjo kita tarnaitė ir kalbėjo aplinkiniams: ‘‘Šitas buvo su Jėzumi Nazariečiu’‘.

72Jis ir vėl išsigynė, prisiekdamas: ‘‘Aš nepažįstu to žmogaus!’‘

73Po kiek laiko priėjo ten stovėjusieji ir sakė Petrui: ‘‘Tikrai tu vienas iš jų, nes tavo tarmė tave išduoda’‘.

74Tada jis ėmė keiktis ir prisiekinėti: ‘‘Aš nepažįstu to žmogaus!’‘ Ir tuojau pragydo gaidys.

75Petras prisiminė Jėzaus žodžius: ‘‘Dar gaidžiui nepragydus, tu tris kartus manęs išsiginsi’‘. Jis išėjo laukan ir karčiai verkė.