Matthew 9

Lithuanian (KBV) (Biblija. Senasis Testamentas. Naujasis Testamentas)

← Chapter 8 Jump to: Chapter 10 →

1Įlipęs į valtį, Jėzus persikėlė per ežerą ir sugrįžo į savo miestą.

2Ir štai Jam atnešė paralyžiuotą žmogų, paguldytą ant gulto. Pamatęs jų tikėjimą, Jėzus tarė paralyžiuotajam: ‘‘Būk drąsus, sūnau, tavo nuodėmės atleistos!’‘

3Kai kurie Rašto žinovai ėmė murmėti: ‘‘Jis piktžodžiauja!’‘

4Žinodamas jų mintis, Jėzus tarė: ‘‘Kam piktai mąstote savo širdyje?

5Kas gi lengviauar pasakyti: ‘Tavo nuodėmės atleistos!’, ar liepti: ‘Kelkis ir vaikščiok!’?

6Ir todėl, kad žinotumėte Žmogaus Sūnų turint galią žemėje atleisti nuodėmes,čia Jis kreipėsi į paralyžiuotąjį:Kelkis, pasiimk savo gultą ir eik namo!’‘

7Šis atsikėlė ir nuėjo į savo namus.

8Visa tai pamačiusios, minios stebėjosi ir šlovino Dievą, suteikusį tokią galią žmonėms.

9Iškeliaudamas iš ten, Jėzus pamatė muitinėje sėdintį žmogų, vardu Matą, ir tarė jam: ‘‘Sek paskui mane!’‘ Šis atsikėlė ir nusekė paskui Jį.

10Kai Jėzus sėdėjo namuose prie stalo, ten susirinko daug muitininkų bei nusidėjėlių, kurie susėdo šalia Jo ir Jo mokinių.

11Fariziejai, tai išvydę, sakė Jo mokiniams: ‘‘Kodėl jūsų Mokytojas valgo su muitininkais ir nusidėjėliais?’‘

12Tai išgirdęs, Jėzus atsiliepė: ‘‘Ne sveikiesiems reikia gydytojo, o ligoniams.

13Eikite ir pasimokykite, ką reiškia žodžiai: ‘Aš noriu gailestingumo, o ne aukos’. Aš atėjau šaukti ne teisiųjų, bet nusidėjėlių atgailai’‘.

14Tada priėjo Jono mokiniai ir paklausė: ‘‘Kodėl mes ir fariziejai daug pasninkaujame, o Tavo mokiniai nepasninkauja?’‘

15Jėzus jiems atsakė: ‘‘Argi gali vestuvininkai gedėti, kol su jais yra jaunikis? Bet ateis dienos, kai jaunikis iš jų bus atimtas, ir tada jie pasninkaus.

16Niekas sudėvėto drabužio nelopo naujo audinio lopu, nes toks lopinys atplėšia drabužio gabalą, ir pasidaro dar didesnė skylė.

17Taip pat niekas nepila jauno vyno į senus vynmaišius, nes antraip vynmaišiai plyštų, vynas išsilietų ir vynmaišiai niekais nueitų. Bet jaunas vynas pilamas į naujus vynmaišius, ir abeji išsilaiko’‘.

18Jam taip bekalbant, prisiartino vienas vyresnysis, pagarbino Jį ir tarė: ‘‘Ką tik mirė mano dukrelė. Bet ateik, uždėk ant jos ranką, ir ji atgis’‘.

19Jėzus atsikėlė ir nuėjo paskui jį kartu su savo mokiniais.

20Ir štai moteris, dvylika metų serganti kraujoplūdžiu, prisiartino iš paskos ir palietė Jo apsiausto apvadą.

21Mat ji pati sau kalbėjo: ‘‘Jei tik palytėsiu Jo drabužįišgysiu’‘.

22Jėzus, atsigręžęs ir ją pamatęs, tarė: ‘‘Pasitikėk, dukra, tavo tikėjimas išgydė tave’‘. Ir tą pačią akimirką moteris pagijo.

23Atėjęs į vyresniojo namus ir pamatęs vamzdininkus bei šurmuliuojančią minią,

24Jėzus paliepė: ‘‘Pasitraukite, nes mergaitė ne mirus, o miega’‘. Jie tik šaipėsi iš Jo.

25Kai minia buvo išvaryta, Jis įėjo vidun, paėmė mergaitę už rankos, ir ji atsikėlė.

26Garsas apie tai pasklido po visą aną kraštą.

27Jėzui išeinant, du neregiai sekė paskui Jį ir šaukė: ‘‘Pasigailėk mūsų, Dovydo Sūnau!’‘

28Kai Jis pasiekė namus, neregiai užėjo pas Jį. Jėzus paklausė: ‘‘Ar tikite, kad Aš galiu tai padaryti?’‘ Šie atsakė: ‘‘Taip, Viešpatie!’‘

29Tada Jis palietė jų akis ir tarė: ‘‘Tebūna jums pagal jūsų tikėjimą’‘.

30Ir jų akys atsivėrė. Jėzus griežtai jiems įsakė: ‘‘Žiūrėkite, kad niekas nesužinotų!’‘

31Tačiau tie išėję išgarsino Jį po visą tą kraštą.

32Jiems išėjus, štai atvedė pas Jį demono apsėstą nebylį.

33Išvarius demoną, nebylys prakalbo. Minios stebėjosi ir sakė: ‘‘Dar niekad Izraelyje nebuvo tokių dalykų’‘.

34O fariziejai kalbėjo: ‘‘Jis išvaro demonus jų valdovo jėga’‘.

35Jėzus ėjo per visus miestus ir kaimus, mokydamas jų sinagogose, skelbdamas karalystės Evangeliją ir gydydamas visas žmonių ligas bei negalias.

36Matydamas minias, Jis gailėjosi žmonių, nes jie buvo suvargę ir išsklaidyti lyg avys be piemens.

37Tuomet Jis tarė savo mokiniams: ‘‘Pjūtis didelė, o darbininkų maža.

38Todėl melskite pjūties Viešpatį, kad siųstų darbininkų į savo pjūtį’‘.

← Chapter 8 Jump to: Chapter 10 →