bible
ra
🌐 Language
English
Español
Français
Deutsch
Português
Italiano
Nederlands
Русский
中文
日本語
한국어
العربية
Türkçe
Tiếng Việt
ไทย
Indonesia
All Languages
Home
/
Lithuanian
/
Lithuanian Bible (Karaliaus Jokūbo Versija Lietuviškai 2012 Edition) 2012 - KJV
/
Job 16
Job 16
Lithuanian Bible (Karaliaus Jokūbo Versija Lietuviškai 2012 Edition) 2012 - KJV
← Chapter 15
Jump to:
Chapter 1
Chapter 2
Chapter 3
Chapter 4
Chapter 5
Chapter 6
Chapter 7
Chapter 8
Chapter 9
Chapter 10
Chapter 11
Chapter 12
Chapter 13
Chapter 14
Chapter 15
Chapter 16
Chapter 17
Chapter 18
Chapter 19
Chapter 20
Chapter 21
Chapter 22
Chapter 23
Chapter 24
Chapter 25
Chapter 26
Chapter 27
Chapter 28
Chapter 29
Chapter 30
Chapter 31
Chapter 32
Chapter 33
Chapter 34
Chapter 35
Chapter 36
Chapter 37
Chapter 38
Chapter 39
Chapter 40
Chapter 41
Chapter 42
Chapter 17 →
1
Tada Jobas atsakė ir tarė:
2
„Tokių dalykų daug esu girdėjęs; apgailėtini guodėjai jūs visi.
3
Ar tušti žodžiai turi pabaigą? Arba kas tave paskatina, kad tu atsakai?
4
Aš irgi galėčiau kalbėti kaip jūs; jei jūsų siela būtų mano sielos vietoje, aš galėčiau užversti jus žodžiais ir kraipyti savo galvą prieš jus.
5
Bet aš jus pastiprinčiau savo burna, ir mano lūpų judesiai palengvintų jūsų sielvartą.
6
Nors aš ir kalbu, mano sielvartas nepalengvėjo; nors ir susilaikau, kuo man lengviau?
7
Bet dabar jis išvargino mane; tu nusiaubei visą mano būrį.
8
Tu pripildei mane raukšlių, kurios liudija prieš mane; ir mano liesumas, kylantis manyje, liudija man į veidą.
9
Jis savo rūstybėje drasko mane, jis nekenčia manęs; jis griežia ant manęs savo dantimis; mano priešas aštrina savo akis į mane.
10
Jie išsižiojo prieš mane savo burna; jie smogė man į skruostą priekaištingai; jie susirinko prieš mane.
11
Dievas atidavė mane bedieviams ir perdavė mane į nedorėlių rankas.
12
Aš buvau ramybėje, bet jis perlaužė mane pusiau; taip pat, nutvėręs mane už sprando, išpurtė mane į gabalus ir pastatė mane sau taikiniu.
13
Jo lankininkai apsupo mane, jis perskelia mano inkstus ir nesigaili; jis išlieja ant žemės mano tulžį.
14
Jis pralaužia manyje spragą po spragos, jis bėga į mane kaip milžinas.
15
Užsiuvau ašutinę sau ant odos ir suteršiau dulkėse savo ragą.
16
Mano veidas subjuręs nuo verkimo, o ant mano akių vokų – mirties šešėlis;
17
ne dėl kokio tai neteisingumo mano rankose; taipogi mano malda yra tyra.
18
O žeme, neuždenk mano kraujo, ir tenebūna vietos mano šauksmui.
19
Ir dabar, štai danguje yra mano liudytojas, mano liudijimas aukštybėse.
20
Mano draugai paniekina mane; bet mano akis lieja ašaras Dievui.
21
O kad kas apgintų žmogų prieš Dievą, kaip žmogus apgina savo artimą!
22
Keliems metams praėjus aš nueisiu keliu, kuriuo nebesugrįšiu.
← Chapter 15
Jump to:
Chapter 1
Chapter 2
Chapter 3
Chapter 4
Chapter 5
Chapter 6
Chapter 7
Chapter 8
Chapter 9
Chapter 10
Chapter 11
Chapter 12
Chapter 13
Chapter 14
Chapter 15
Chapter 16
Chapter 17
Chapter 18
Chapter 19
Chapter 20
Chapter 21
Chapter 22
Chapter 23
Chapter 24
Chapter 25
Chapter 26
Chapter 27
Chapter 28
Chapter 29
Chapter 30
Chapter 31
Chapter 32
Chapter 33
Chapter 34
Chapter 35
Chapter 36
Chapter 37
Chapter 38
Chapter 39
Chapter 40
Chapter 41
Chapter 42
Chapter 17 →
All chapters:
1
2
3
4
5
6
7
8
9
10
11
12
13
14
15
16
17
18
19
20
21
22
23
24
25
26
27
28
29
30
31
32
33
34
35
36
37
38
39
40
41
42