bible
ra
🌐 Language
English
Español
Français
Deutsch
Português
Italiano
Nederlands
Русский
中文
日本語
한국어
العربية
Türkçe
Tiếng Việt
ไทย
Indonesia
All Languages
Home
/
Lithuanian
/
Lithuanian Bible (Karaliaus Jokūbo Versija Lietuviškai 2012 Edition) 2012 - KJV
/
Job 7
Job 7
Lithuanian Bible (Karaliaus Jokūbo Versija Lietuviškai 2012 Edition) 2012 - KJV
← Chapter 6
Jump to:
Chapter 1
Chapter 2
Chapter 3
Chapter 4
Chapter 5
Chapter 6
Chapter 7
Chapter 8
Chapter 9
Chapter 10
Chapter 11
Chapter 12
Chapter 13
Chapter 14
Chapter 15
Chapter 16
Chapter 17
Chapter 18
Chapter 19
Chapter 20
Chapter 21
Chapter 22
Chapter 23
Chapter 24
Chapter 25
Chapter 26
Chapter 27
Chapter 28
Chapter 29
Chapter 30
Chapter 31
Chapter 32
Chapter 33
Chapter 34
Chapter 35
Chapter 36
Chapter 37
Chapter 38
Chapter 39
Chapter 40
Chapter 41
Chapter 42
Chapter 8 →
1
„Ar nėra žmogui paskirto laiko žemėje? Ar jo dienos nėra kaip samdinio dienos?
2
Kaip tarnas uoliai trokšta pavėsio ir kaip samdinys laukia savo darbo atlygio;
3
taip aš esu padarytas, kad gaučiau nuosavybėn tuštybės mėnesius, ir man skirtos varginančios naktys.
4
Kai atsigulu, aš sakau: ‘Kada atsikelsiu, ir naktis bus pasibaigus?’ Aš prisisotinęs blaškymosi ten ir atgal iki dienos aušros.
5
Mano kūnas aprengtas kirmėlėmis ir dulkių grumstais; mano oda sutrūkinėjusi ir pasidarė pasibjaurėtina.
6
Mano dienos greitesnės už audėjo šaudyklę ir praleistos be vilties.
7
O atsimink, kad mano gyvenimas tėra vėjas; mano akis neberegės gero.
8
Akis to, kuris mane matė, nebematys manęs; tavo akys nukreiptos į mane, o manęs nėra.
9
Kaip debesis išnyksta ir dingsta; taip ir nužengiantis į kapą, nebeužžengia.
10
Jis nebegrįš į savo namus, ir jo vieta nebepažins jo.
11
Todėl aš nesulaikysiu savo burnos: kalbėsiu dideliame savo dvasios skausme; skųsiuosi savo sielos kartume.
12
Ar aš esu jūra, ar banginis, kad statai man sargybą?
13
Kai sakau: ‘Mano patalas paguos mane, mano guolis palengvins mano skundą’;
14
tada tu gąsdini mane sapnais ir baugini mane per regėjimus;
15
taip, kad mano siela pasirenka pasmaugimą ir verčiau mirtį, nei mano gyvenimą.
16
Aš bjauriuosi juo; amžinai negyvensiu; palik mane ramybėje; nes mano dienos yra tuštybė.
17
Kas yra žmogus, kad jį aukštintum ir kad nukreiptum į jį savo širdį,
18
kad aplankytum jį kas rytą ir kas akimirką jį mėgintum?
19
Kiek ilgai nuo manęs nepasitrauksi ir nepaliksi manęs ramybėje, kol nurysiu seiles?
20
Aš nusidėjau; ką tau padaryti, o žmonių sarge? Kodėl pasistatei mane prieš save taikiniu, taip, kad esu sau našta?
21
Ir kodėl neatleidi mano nusižengimo ir nepašalini mano neteisybės? Nes dabar aš miegosiu dulkėse; ir tu manęs ieškosi rytą, bet manęs nebus“.
← Chapter 6
Jump to:
Chapter 1
Chapter 2
Chapter 3
Chapter 4
Chapter 5
Chapter 6
Chapter 7
Chapter 8
Chapter 9
Chapter 10
Chapter 11
Chapter 12
Chapter 13
Chapter 14
Chapter 15
Chapter 16
Chapter 17
Chapter 18
Chapter 19
Chapter 20
Chapter 21
Chapter 22
Chapter 23
Chapter 24
Chapter 25
Chapter 26
Chapter 27
Chapter 28
Chapter 29
Chapter 30
Chapter 31
Chapter 32
Chapter 33
Chapter 34
Chapter 35
Chapter 36
Chapter 37
Chapter 38
Chapter 39
Chapter 40
Chapter 41
Chapter 42
Chapter 8 →
All chapters:
1
2
3
4
5
6
7
8
9
10
11
12
13
14
15
16
17
18
19
20
21
22
23
24
25
26
27
28
29
30
31
32
33
34
35
36
37
38
39
40
41
42