bible
ra
🌐 Language
English
Español
Français
Deutsch
Português
Italiano
Nederlands
Русский
中文
日本語
한국어
العربية
Türkçe
Tiếng Việt
ไทย
Indonesia
All Languages
Home
/
Lithuanian
/
Lithuanian Bible (Karaliaus Jokūbo Versija Lietuviškai 2012 Edition) 2012 - KJV
/
Job 30
Job 30
Lithuanian Bible (Karaliaus Jokūbo Versija Lietuviškai 2012 Edition) 2012 - KJV
← Chapter 29
Jump to:
Chapter 1
Chapter 2
Chapter 3
Chapter 4
Chapter 5
Chapter 6
Chapter 7
Chapter 8
Chapter 9
Chapter 10
Chapter 11
Chapter 12
Chapter 13
Chapter 14
Chapter 15
Chapter 16
Chapter 17
Chapter 18
Chapter 19
Chapter 20
Chapter 21
Chapter 22
Chapter 23
Chapter 24
Chapter 25
Chapter 26
Chapter 27
Chapter 28
Chapter 29
Chapter 30
Chapter 31
Chapter 32
Chapter 33
Chapter 34
Chapter 35
Chapter 36
Chapter 37
Chapter 38
Chapter 39
Chapter 40
Chapter 41
Chapter 42
Chapter 31 →
1
Bet dabar išjuokia mane jaunesni už mane, kurių tėvų nebūčiau sutikęs paskirti prie savo kaimenės šunų.
2
Taip, kokią naudą būčiau turėjęs iš jų rankų jėgos? Juose pražuvo senatvė.
3
Dėl stokos ir bado jie buvo atsiskyrę, pabėgę į dykumą, seniau tuščią ir dyką.
4
Jie skabydavo dedešvas prie krūmų ir kadagio šaknis savo maistui.
5
Jie buvo varomi iš žmonių tarpo (jie šaukdavo jiems iš paskos kaip ant vagių),
6
kad gyventų slėnių skardžiuose, žemės urvuose ir uolose.
7
Tarp krūmų jie rėkdavo; susirinkdavo po dilgėlėmis.
8
Jie buvo kvailių vaikai, taip, niekingų žmonių vaikai; jie buvo bjauresni už žemę.
9
O dabar aš esu jų daina, taip, aš esu jų priežodis.
10
Jie bjaurisi manimi, jie bėga tolyn nuo manęs ir nesivaržo spjauti man į veidą.
11
Kadangi jis atleido mano virvę ir ištiko mane, jie irgi nusimetė apynasrį prieš mane.
12
Mano dešinėje pakyla jaunuoliai; jie nustumia į šalį mano kojas ir iškelia prieš mane savo pražūties kelius.
13
Jie sudarkė mano taką, pastūmėjo į priekį mano nelaimę, jie neturi pagalbininko.
14
Jie užpuolė mane kaip platus vandenų įsilaužimas; suniokojime jie ritosi ant manęs.
15
Siaubai atsigręžė į mane; jie persekioja mano sielą kaip vėjas; ir mano gerovė praeina kaip debesis.
16
Ir dabar mano siela išsiliejo ant manęs; mane suėmė sielvarto dienos.
17
Nakties metu manyje veria mano kaulus; ir mano gyslos nepailsi.
18
Dėl didelio mano ligos stiprumo pasikeitė mano drabužis; tai apjuosia mane kaip mano apsiausto apykaklė.
19
Jis įmetė mane į purvą, ir tapau kaip dulkės ir pelenai.
20
Šaukiuosi tavęs, o tu manęs negirdi; atsistojau, o tu nekreipi dėmesio į mane.
21
Tu tapai man žiaurus; savo stipria ranka tu man priešinies.
22
Tu pakeli mane į vėją, verti mane ant jo joti ir ištirpdai mano turinį.
23
Nes žinau, kad tu nuvesi mane į mirtį ir į namus, paskirtus visiems gyviesiems.
24
Tačiau jis neišties savo rankos į kapą, nors jie šaukiasi jo naikinime.
25
Ar aš neverkiau dėl to, kuris buvo varge? Ar mano siela neliūdėjo dėl beturčio?
26
Kai laukiau gero, tuomet ant manęs atėjo pikta; ir kai laukiau šviesos, atėjo tamsa.
27
Mano viduriai virė ir nesiilsėjo; mane pasitiko vargo dienos.
28
Aš vaikščiojau gedėdamas, be saulės; aš atsistojęs šaukiau susirinkime.
29
Aš slibinų brolis ir pelėdų draugas.
30
Mano oda ant manęs pajuodavo ir mano kaulai dega nuo karščio.
31
Taip pat mano arfa virto rauda, o mano vargonai – verkiančiųjų balsu.
← Chapter 29
Jump to:
Chapter 1
Chapter 2
Chapter 3
Chapter 4
Chapter 5
Chapter 6
Chapter 7
Chapter 8
Chapter 9
Chapter 10
Chapter 11
Chapter 12
Chapter 13
Chapter 14
Chapter 15
Chapter 16
Chapter 17
Chapter 18
Chapter 19
Chapter 20
Chapter 21
Chapter 22
Chapter 23
Chapter 24
Chapter 25
Chapter 26
Chapter 27
Chapter 28
Chapter 29
Chapter 30
Chapter 31
Chapter 32
Chapter 33
Chapter 34
Chapter 35
Chapter 36
Chapter 37
Chapter 38
Chapter 39
Chapter 40
Chapter 41
Chapter 42
Chapter 31 →
All chapters:
1
2
3
4
5
6
7
8
9
10
11
12
13
14
15
16
17
18
19
20
21
22
23
24
25
26
27
28
29
30
31
32
33
34
35
36
37
38
39
40
41
42