bible
ra
🌐 Language
English
Español
Français
Deutsch
Português
Italiano
Nederlands
Русский
中文
日本語
한국어
العربية
Türkçe
Tiếng Việt
ไทย
Indonesia
All Languages
Home
/
Lithuanian
/
Lithuanian Bible (Karaliaus Jokūbo Versija Lietuviškai 2012 Edition) 2012 - KJV
/
Job 32
Job 32
Lithuanian Bible (Karaliaus Jokūbo Versija Lietuviškai 2012 Edition) 2012 - KJV
← Chapter 31
Jump to:
Chapter 1
Chapter 2
Chapter 3
Chapter 4
Chapter 5
Chapter 6
Chapter 7
Chapter 8
Chapter 9
Chapter 10
Chapter 11
Chapter 12
Chapter 13
Chapter 14
Chapter 15
Chapter 16
Chapter 17
Chapter 18
Chapter 19
Chapter 20
Chapter 21
Chapter 22
Chapter 23
Chapter 24
Chapter 25
Chapter 26
Chapter 27
Chapter 28
Chapter 29
Chapter 30
Chapter 31
Chapter 32
Chapter 33
Chapter 34
Chapter 35
Chapter 36
Chapter 37
Chapter 38
Chapter 39
Chapter 40
Chapter 41
Chapter 42
Chapter 33 →
1
Taigi tie trys vyrai liovėsi atsakinėję Jobui, nes jis buvo teisus savo paties akyse.
2
Tada užsidegė buzito Barachelio sūnaus Elihuvo iš Ramo giminės rūstybė; jo rūstybė užsidegė prieš Jobą, nes jis verčiau teisino save, o ne Dievą.
3
Taip pat jo rūstybė užsidegė prieš jo tris draugus, nes jie nesurado atsakymo, tačiau kaltino Jobą.
4
Na, o Elihuvas laukė, kol kalbėjo Jobas, nes jie buvo senesni už jį.
5
Kai Elihuvas pamatė, kad nebuvo atsakymo tų trijų vyrų burnoje, užsidegė jo rūstybė.
6
Ir buzito Barachelio sūnus Elihuvas atsakydamas tarė: „Aš esu jaunas, o jūs esate labai seni; todėl aš bijojau ir nedrįsau jums pareikšti savo nuomonės.
7
Aš sakiau: ‘Tegul kalba dienos, ir daugybė metų tepamoko išminties’.
8
Tačiau dvasia yra žmoguje, ir Visagalio įkvėpimas duoda jam supratimą.
9
Didžiūnai ne visuomet išmintingi; ir ne seniai supranta teismą.
10
Todėl sakiau: ‘Paklausykite manęs; aš irgi pareikšiu savo nuomonę’.
11
Štai aš laukiau jūsų žodžių; atsukau ausį į jūsų samprotavimus, kai ieškojote, ką pasakyti.
12
Taip, kreipiau dėmesį į jus, ir štai nei vienas iš jūsų neįtikino Jobo nei neatsakė į jo žodžius;
13
kad nesakytumėte: ‘Sužinojome išmintį; Dievas jį atstumia, ne žmogus’.
14
Na, o jis nenukreipė savo žodžių prieš mane; ir jūsų žodžiais jam neatsakysiu.
15
Jie nustebo, nebeatsakė; jie nustojo kalbėję.
16
Kai aš laukiau (nes jie nekalbėjo, bet stovėjo nejudėdami ir nebeatsakė),
17
aš sakiau: ‘Aš irgi atsakysiu iš savo pusės, aš irgi pareikšiu savo nuomonę.
18
Nes esu kupinas dalykų, dvasia mano viduje verčia mane.
19
Štai mano pilvas kaip vynas, neturintis angos; jis pasiruošęs pratrūkti kaip nauji indai.
20
Aš kalbėsiu, kad atsigaivinčiau; atversiu savo lūpas ir atsakysiu.
21
Meldžiu jus, tenebūsiu niekam šališkas ir niekam tenesuteikinėsiu pataikaujančių titulų.
22
Nes nemoku suteikti pataikaujančių titulų; jei taip daryčiau, mane padariusysis greitai mane pašalintų“.
← Chapter 31
Jump to:
Chapter 1
Chapter 2
Chapter 3
Chapter 4
Chapter 5
Chapter 6
Chapter 7
Chapter 8
Chapter 9
Chapter 10
Chapter 11
Chapter 12
Chapter 13
Chapter 14
Chapter 15
Chapter 16
Chapter 17
Chapter 18
Chapter 19
Chapter 20
Chapter 21
Chapter 22
Chapter 23
Chapter 24
Chapter 25
Chapter 26
Chapter 27
Chapter 28
Chapter 29
Chapter 30
Chapter 31
Chapter 32
Chapter 33
Chapter 34
Chapter 35
Chapter 36
Chapter 37
Chapter 38
Chapter 39
Chapter 40
Chapter 41
Chapter 42
Chapter 33 →
All chapters:
1
2
3
4
5
6
7
8
9
10
11
12
13
14
15
16
17
18
19
20
21
22
23
24
25
26
27
28
29
30
31
32
33
34
35
36
37
38
39
40
41
42