bible
ra
🌐 Language
English
Español
Français
Deutsch
Português
Italiano
Nederlands
Русский
中文
日本語
한국어
العربية
Türkçe
Tiếng Việt
ไทย
Indonesia
All Languages
Home
/
Lithuanian
/
Lithuanian 2012
/
Job 14
Job 14
Lithuanian 2012
← Chapter 13
Jump to:
Chapter 1
Chapter 2
Chapter 3
Chapter 4
Chapter 5
Chapter 6
Chapter 7
Chapter 8
Chapter 9
Chapter 10
Chapter 11
Chapter 12
Chapter 13
Chapter 14
Chapter 15
Chapter 16
Chapter 17
Chapter 18
Chapter 19
Chapter 20
Chapter 21
Chapter 22
Chapter 23
Chapter 24
Chapter 25
Chapter 26
Chapter 27
Chapter 28
Chapter 29
Chapter 30
Chapter 31
Chapter 32
Chapter 33
Chapter 34
Chapter 35
Chapter 36
Chapter 37
Chapter 38
Chapter 39
Chapter 40
Chapter 41
Chapter 42
Chapter 15 →
1
Žmogus, gimęs iš moters, gyvena trumpai, bet turi daug vargo,
2
pražysta kaip gėlė ir nuvysta, praskuba tarsi šešėlis ir nesustoja.
3
Vis dėlto į tokį įsmeigi savo akis ir kvieti teistis su tavimi!
4
Kas gali padaryti švarų daiktą iš nešvaraus? Niekas negali.
5
Iš tikrųjų jo dienos suskaitytos, tu žinai jo mėnesių skaičių ir nustatei ribas, kurių peržengti jis negali.
6
Nusigręžk nuo jo, kad jis pailsėtų, kol tarsi samdinys baigs dienos darbą!
7
Juk medis turi vilties: nukirstas jis vėl ataugs, ir atžalų jam netrūks.
8
Nors jo šaknys žemėje pasensta, ir jo kelmas trūnija dulkėse,
9
vandens kvapo paliestas jis atžels ir išskleis šakas kaip sodinukas.
10
Bet kai žmogus miršta, jis tampa bejėgis; kai mirtingasis atsikvepia paskutinį kartą, kur jis tada?
11
Kaip vanduo išgaruoja iš ežero, kaip upė nusenka ir išdžiūsta,
12
taip žmogus atgula ir daugiau nebesikelia. Jis pabus tik kai dangaus nebebus; tik tada jis bus pažadintas iš miego.
13
O, kad paslėptum mane Šeole, apsaugotum, kol praeis tavo įniršis, nustatytum laiką ir atmintum mane!
14
Kai žmogus numiršta, ar bus jis vėl gyvas? Per visas savo sunkios tarnybos dienas laukčiau, kol ateis kas manęs paleisti.
15
Tu pašauktumei, o aš tau atsakyčiau, ir tu ilgėtumeisi savo rankų kūrinio.
16
Juk tada mano žingsnių nebeskaičiuotum, nebekreiptum akių į mano nuodėmę.
17
Mano nusižengimas būtų užantspauduotas maiše, tu uždengtumei mano kaltę.
18
Deja! Kaip kalnas ilgainiui suyra ir sutrupa, kaip uola pajuda iš savo vietos,
19
kaip vanduo išgraužia akmenis, kaip staigi liūtis išplauna dirvos žemę, taip tu sunaikini žmogaus viltį.
20
Įveiki jį amžinai, ir jis miršta, pakeiti jo veidą ir išsiunti.
21
Jo vaikai pasiekia garbę, o jis to nežino; jie išgėdinti, o jis to nepastebi.
22
Tik savo paties kūno skausmą jis jaučia ir tik savęs gedi“.
← Chapter 13
Jump to:
Chapter 1
Chapter 2
Chapter 3
Chapter 4
Chapter 5
Chapter 6
Chapter 7
Chapter 8
Chapter 9
Chapter 10
Chapter 11
Chapter 12
Chapter 13
Chapter 14
Chapter 15
Chapter 16
Chapter 17
Chapter 18
Chapter 19
Chapter 20
Chapter 21
Chapter 22
Chapter 23
Chapter 24
Chapter 25
Chapter 26
Chapter 27
Chapter 28
Chapter 29
Chapter 30
Chapter 31
Chapter 32
Chapter 33
Chapter 34
Chapter 35
Chapter 36
Chapter 37
Chapter 38
Chapter 39
Chapter 40
Chapter 41
Chapter 42
Chapter 15 →
All chapters:
1
2
3
4
5
6
7
8
9
10
11
12
13
14
15
16
17
18
19
20
21
22
23
24
25
26
27
28
29
30
31
32
33
34
35
36
37
38
39
40
41
42