bible
ra
🌐 Language
English
Español
Français
Deutsch
Português
Italiano
Nederlands
Русский
中文
日本語
한국어
العربية
Türkçe
Tiếng Việt
ไทย
Indonesia
All Languages
Home
/
Lithuanian
/
Lithuanian 2012
/
Job 19
Job 19
Lithuanian 2012
← Chapter 18
Jump to:
Chapter 1
Chapter 2
Chapter 3
Chapter 4
Chapter 5
Chapter 6
Chapter 7
Chapter 8
Chapter 9
Chapter 10
Chapter 11
Chapter 12
Chapter 13
Chapter 14
Chapter 15
Chapter 16
Chapter 17
Chapter 18
Chapter 19
Chapter 20
Chapter 21
Chapter 22
Chapter 23
Chapter 24
Chapter 25
Chapter 26
Chapter 27
Chapter 28
Chapter 29
Chapter 30
Chapter 31
Chapter 32
Chapter 33
Chapter 34
Chapter 35
Chapter 36
Chapter 37
Chapter 38
Chapter 39
Chapter 40
Chapter 41
Chapter 42
Chapter 20 →
1
O Jobas atsakydamas tarė:
2
„Kiek ilgai mane kankinsite ir skaudinsite savo žodžiais?
3
Jau dešimtą kartą užgauliojate mane; argi ne gėda jums mane skaudinti?
4
Net jei tikrai būčiau suklydęs, mano klaida lieka su manimi.
5
Jei iš tikrųjų didžiuojatės prieš mane ir prikaišiojate man dėl mano nelaimės,
6
žinokite, kad Dievas su manimi neteisingai pasielgė ir užmetė ant manęs savo kilpą.
7
Net kai šaukiu: ‘Smurtas!’ – nėra, kas atsakytų; net kai rėkiu, nėra, kas su manimi teisingai elgtųsi.
8
Jis taip užtvėrė man kelią, kad negaliu praeiti, ir apgaubė mano taką tamsybe.
9
Jis nuvilko nuo manęs mano garbę ir nuėmė vainiką man nuo galvos.
10
Jis triuškina mane iš visų pusių, išrovęs mano viltį kaip medį.
11
Jis supyko ant manęs ir įniršo; laiko mane vienu savo priešininkų.
12
Būriai jo karių vieningai artinasi, darosi kelią mane užpulti ir statosi stovyklą aplink mano palapinę.
13
Nuo manęs jis atitolino mano brolius, visiškai atšalo man mano pažįstami.
14
Mano giminaičiai ir artimi draugai manimi nesirūpina.
15
Svečiai, viešėdavę mano namuose, mane pamiršo; mano tarnaitės laiko mane svetimu, tapau svetimšaliu jų akyse.
16
Kai šaukiu savo tarną, jis neatsiliepia, nors ir nuoširdžiai prašau.
17
Mano žmona bjaurisi mano kvapu; mano broliams darosi bloga nuo mano smarvės.
18
Net paaugliai iš manęs tyčiojasi; kai atsistoju, jie šaiposi iš manęs.
19
Mano artimiausi bičiuliai šlykštisi manimi; tie, kuriuos mylėjau, atsuko man nugaras.
20
Vien oda ir kaulai liko iš manęs, vos vos išsigelbėjau.
21
Pasigailėkite manęs! Pasigailėkite manęs, mano bičiuliai, nes mane ištiko Dievo ranka!
22
Kodėl turite mane persekioti, kaip daro Dievas? Nejau jums dar negana mane kankinti?
23
O, kad mano žodžiai būtų užrašyti! O, kad jie būtų surašyti į knygą!
24
O, kad geležies plaktuku ir švinu jie būtų amžinai iškalti ant uolos!
25
Juk aš žinau, kad mano Atpirkėjas gyvas; galų gale jis pakils kaip liudytojas žemėje.
26
Net kai liga jau bus suėdusi mano odą, savo kūnu matysiu Dievą.
27
Matysiu jį savo, o ne kieno kito akimis! To trokšta širdis mano krūtinėje!
28
Klausiate savęs: ‘Kaip galime labiausiai jį priblokšti?’ ir sakote: ‘Jame glūdi nelaimės šaknys!’
29
Tad patys bijokitės kalavijo, nes pyktis nusipelno kalavijo bausmės, idant žinotumėte, jog yra kam teisti“.
← Chapter 18
Jump to:
Chapter 1
Chapter 2
Chapter 3
Chapter 4
Chapter 5
Chapter 6
Chapter 7
Chapter 8
Chapter 9
Chapter 10
Chapter 11
Chapter 12
Chapter 13
Chapter 14
Chapter 15
Chapter 16
Chapter 17
Chapter 18
Chapter 19
Chapter 20
Chapter 21
Chapter 22
Chapter 23
Chapter 24
Chapter 25
Chapter 26
Chapter 27
Chapter 28
Chapter 29
Chapter 30
Chapter 31
Chapter 32
Chapter 33
Chapter 34
Chapter 35
Chapter 36
Chapter 37
Chapter 38
Chapter 39
Chapter 40
Chapter 41
Chapter 42
Chapter 20 →
All chapters:
1
2
3
4
5
6
7
8
9
10
11
12
13
14
15
16
17
18
19
20
21
22
23
24
25
26
27
28
29
30
31
32
33
34
35
36
37
38
39
40
41
42