bible
ra
🌐 Language
English
Español
Français
Deutsch
Português
Italiano
Nederlands
Русский
中文
日本語
한국어
العربية
Türkçe
Tiếng Việt
ไทย
Indonesia
All Languages
Home
/
Lithuanian
/
Lithuanian 2012
/
Job 16
Job 16
Lithuanian 2012
← Chapter 15
Jump to:
Chapter 1
Chapter 2
Chapter 3
Chapter 4
Chapter 5
Chapter 6
Chapter 7
Chapter 8
Chapter 9
Chapter 10
Chapter 11
Chapter 12
Chapter 13
Chapter 14
Chapter 15
Chapter 16
Chapter 17
Chapter 18
Chapter 19
Chapter 20
Chapter 21
Chapter 22
Chapter 23
Chapter 24
Chapter 25
Chapter 26
Chapter 27
Chapter 28
Chapter 29
Chapter 30
Chapter 31
Chapter 32
Chapter 33
Chapter 34
Chapter 35
Chapter 36
Chapter 37
Chapter 38
Chapter 39
Chapter 40
Chapter 41
Chapter 42
Chapter 17 →
1
O Jobas atsakydamas tarė:
2
„Kiek dažnai tokių dalykų aš girdėjau! Visi jūs – apgailėtini guodėjai!
3
Argi nebus galo tuštiems žodžiams? Kokia liga verčia tave taip gintis?
4
Ir aš galėčiau kalbėti kaip jūs, jei būtumėte mano vietoje. Galėčiau jus priblokšti žodžiais ir palinguoti galva iš užuojautos.
5
Galėčiau jus padrąsinti žodžiais, ir mano lūpų paguoda palengvintų jūsų skausmą.
6
Nuo kalbų mano skausmas nepalengvėja, o jeigu tylėčiau, ar bent kiek jis palengvėtų?
7
Iš tikrųjų nuvargino mane Dievas, nusiaubė visus manuosius.
8
Mano odą jis ištiko raukšlėmis, jos tarsi liudytojai prieš mane; mano liesumas ateina kaip liudytojas ir liudija prieš mane.
9
Įpykęs jis mane drasko ir persekioja, dantį ant manęs griežia; piktai akimis mane varsto mano priešininkas.
10
Išsižioję spokso į mane žmonės, tyčiodamiesi kerta man į žandą ir būriuojasi, norėdami mane užpulti.
11
Dievas atiduoda mane neteisiam žmogui, sviedžia nedoriesiems į nagus.
12
Gyvenau ramybėje, kol jis manęs nesugurino; nutvėręs už sprando, sutrupino į gabalus, pasidėjo mane kaip taikinį
13
ir leidžia į mane strėles iš visų pusių. Perduria mano inkstus ir nerodo pasigailėjimo, o mano tulžį išlaisto žemėje.
14
Žeidžia mane žaizda prie žaizdos, puola mane kaip galiūnas.
15
Užsivilkau ašutinę ant kūno, sėdžiu čia dulkėse nugalėtas.
16
Mano veidas paraudo nuo ašarų, pajuodo mano akių vokai,
17
nors pikto nėra mano rankose ir mano malda Dievui yra nuoširdi.
18
O, žeme, neuždenk mano kraujo, teneranda ramios vietos mano šauksmas!
19
Štai net dabar mano liudytojas yra danguje; tas, kuris laiduoja už mane, yra aukštybėse.
20
Mano bičiuliai mane niekina; mano akys lieja ašaras Dievui.
21
Tebūna jis žmogaus ir Dievo, kaip žmogaus ir jo bičiulio, teisėju.
22
Juk dar praeis keletas metų, ir aš nueisiu keliu, kuriuo nebegrįžtama.
← Chapter 15
Jump to:
Chapter 1
Chapter 2
Chapter 3
Chapter 4
Chapter 5
Chapter 6
Chapter 7
Chapter 8
Chapter 9
Chapter 10
Chapter 11
Chapter 12
Chapter 13
Chapter 14
Chapter 15
Chapter 16
Chapter 17
Chapter 18
Chapter 19
Chapter 20
Chapter 21
Chapter 22
Chapter 23
Chapter 24
Chapter 25
Chapter 26
Chapter 27
Chapter 28
Chapter 29
Chapter 30
Chapter 31
Chapter 32
Chapter 33
Chapter 34
Chapter 35
Chapter 36
Chapter 37
Chapter 38
Chapter 39
Chapter 40
Chapter 41
Chapter 42
Chapter 17 →
All chapters:
1
2
3
4
5
6
7
8
9
10
11
12
13
14
15
16
17
18
19
20
21
22
23
24
25
26
27
28
29
30
31
32
33
34
35
36
37
38
39
40
41
42