bible
ra
🌐 Language
English
Español
Français
Deutsch
Português
Italiano
Nederlands
Русский
中文
日本語
한국어
العربية
Türkçe
Tiếng Việt
ไทย
Indonesia
All Languages
Home
/
Lithuanian
/
Lithuanian 2012
/
Job 21
Job 21
Lithuanian 2012
← Chapter 20
Jump to:
Chapter 1
Chapter 2
Chapter 3
Chapter 4
Chapter 5
Chapter 6
Chapter 7
Chapter 8
Chapter 9
Chapter 10
Chapter 11
Chapter 12
Chapter 13
Chapter 14
Chapter 15
Chapter 16
Chapter 17
Chapter 18
Chapter 19
Chapter 20
Chapter 21
Chapter 22
Chapter 23
Chapter 24
Chapter 25
Chapter 26
Chapter 27
Chapter 28
Chapter 29
Chapter 30
Chapter 31
Chapter 32
Chapter 33
Chapter 34
Chapter 35
Chapter 36
Chapter 37
Chapter 38
Chapter 39
Chapter 40
Chapter 41
Chapter 42
Chapter 22 →
1
O Jobas atsakydamas tarė:
2
„Dėkitės į širdį mano žodžius, ir tebūna tai jūsų paguoda man.
3
Man kalbant pakęskite mane, o kai pakalbėsiu, galėsite tyčiotis!
4
Argi mano skundas nukreiptas prieš žmogų? Kodėl neturėčiau netekti kantrybės?
5
Pažvelkite į mane ir apstulbkite, užsiimkite rankomis burnas!
6
Kai apie tai pagalvoju, išsigąstu; drebulys apima mano kūną.
7
Kodėl nedorėliai ilgai gyvena, sulaukia žilos senatvės ir tampa galingi?
8
Jų vaikai įsikuria jiems gyviems esant ir mato savo vaikų vaikus.
9
Jų namai saugūs, be baimės; Dievo rykštė jų neištinka.
10
Jų jautis sėkmingai apvaisina, karvės neišsimeta ir atsiveda.
11
Savo mažylius jie siunčia bėgioti kaip avių kaimenę; jų vaikai šoka,
12
dainuoja, pritariant būgneliui su žvangučiais ir lyrai, linksminasi aidint fleitos garsams.
13
Nedorėliai užbaigia savo dienas gerovėje ir į Šeolą nužengia ramūs.
14
Dievui jie sako: ‘Atstok nuo mūsų! Mes nenorime tavo kelių̃ pažinti.
15
Kas tas Visagalis, kad jam tarnautume? Kokia mums nauda, jei melsimės jam?’
16
Argi jų gerovė iš tikrųjų nėra jų rankose? Nedorėlių galvosena mane atstumia.
17
Ar dažnai atsitinka, kad nedorėlių žibintas būtų užgesintas, ar kad neganda juos ištiktų, arba supykęs Dievas juos kančia apdalytų?
18
Ar dažnai jie būna kaip šiaudai vėjyje arba kaip vėtros nešami pelai?
19
Sakote: ‘Dievas savo bausmę jo sūnums tausoja’. Tebūna atmokėta jam pačiam, kad jis iš to pasimokytų!
20
Tepamato jo paties akys savo žūtį, tegeria jis pats Visagalio pykčio vaisius!
21
Juk kas jam rūpi jo namai po mirties, kai jo mėnesių skaičius bus pasibaigęs?
22
Argi gali kas išminties pamokyti Dievą – tą, kuris teisia iš tokių aukštybių?
23
Vienas žmogus miršta pilnas jėgų, visiškai ramus ir saugus;
24
jo šlaunys aptekusios taukais, o kaulų smegenys sultingos.
25
Kitas žmogus miršta apkartusia siela, niekada neragavęs laimės.
26
Jiedu drauge atgula į dulkes, ir kirmėlės juos abu apninka.
27
O, gerai žinau, ką jūs mąstote ir kad ketinate mane įskaudinti!
28
Juk sakote: ‘Kur to didiko namai? Kur ta palapinė, kurioje gyveno nedorėlis?’
29
Argi niekad nesiteiravote keleivių? Nejau netikite jų liudijimu,
30
kad nedoras žmogus negandos dieną apsaugomas, o pykčio dieną išvaduojamas?
31
Kas jį apkaltins į akis už jo elgesį, kas atmokės jam už jo darbus?
32
Jis nunešamas į kapines, ir budima prie jo kapo.
33
Jam lengvas slėnio žvirgždas, tūkstančiai eina jo laidotuvių eisenoje.
34
Tad kaip mane paguosite savo tauškalais? Jūsų atsakymai – tik melo likučiai“.
← Chapter 20
Jump to:
Chapter 1
Chapter 2
Chapter 3
Chapter 4
Chapter 5
Chapter 6
Chapter 7
Chapter 8
Chapter 9
Chapter 10
Chapter 11
Chapter 12
Chapter 13
Chapter 14
Chapter 15
Chapter 16
Chapter 17
Chapter 18
Chapter 19
Chapter 20
Chapter 21
Chapter 22
Chapter 23
Chapter 24
Chapter 25
Chapter 26
Chapter 27
Chapter 28
Chapter 29
Chapter 30
Chapter 31
Chapter 32
Chapter 33
Chapter 34
Chapter 35
Chapter 36
Chapter 37
Chapter 38
Chapter 39
Chapter 40
Chapter 41
Chapter 42
Chapter 22 →
All chapters:
1
2
3
4
5
6
7
8
9
10
11
12
13
14
15
16
17
18
19
20
21
22
23
24
25
26
27
28
29
30
31
32
33
34
35
36
37
38
39
40
41
42