bible
ra
🌐 Language
English
Español
Français
Deutsch
Português
Italiano
Nederlands
Русский
中文
日本語
한국어
العربية
Türkçe
Tiếng Việt
ไทย
Indonesia
All Languages
Home
/
Lithuanian
/
Lithuanian (LBD) 2012 (Biblija arba Šventasis Raštas)
/
Job 29
Job 29
Lithuanian (LBD) 2012 (Biblija arba Šventasis Raštas)
← Chapter 28
Jump to:
Chapter 1
Chapter 2
Chapter 3
Chapter 4
Chapter 5
Chapter 6
Chapter 7
Chapter 8
Chapter 9
Chapter 10
Chapter 11
Chapter 12
Chapter 13
Chapter 14
Chapter 15
Chapter 16
Chapter 17
Chapter 18
Chapter 19
Chapter 20
Chapter 21
Chapter 22
Chapter 23
Chapter 24
Chapter 25
Chapter 26
Chapter 27
Chapter 28
Chapter 29
Chapter 30
Chapter 31
Chapter 32
Chapter 33
Chapter 34
Chapter 35
Chapter 36
Chapter 37
Chapter 38
Chapter 39
Chapter 40
Chapter 41
Chapter 42
Chapter 30 →
1
Tada Jobas toliau tęsė savo kalbą ir sakė:
2
„O, kad būčiau kaip kadaise, praėjusiais mėnesiais, kaip dienomis, kai Dievas mane globojo!
3
Kai švietė jo žibintas virš mano galvos, ir jo šviesoje ėjau per tamsą;
4
kai buvo mano žydėjimo dienos, ir Dievas saugojo mano palapinę;
5
kai Visagalis dar buvo su manimi, ir mano vaikai dar supo mane;
6
kai mano kojos būdavo plaunamos piene, ir iš uolos tekėjo aliejaus srovės!
7
Kai eidavau pro miesto vartus užimti savo vietos aikštėje,
8
jauni vyrai pamatę mane duodavo kelią, o senieji pakilę stovėdavo.
9
Kilmingieji liaudavosi kalbėję, rankomis užsiimdavo burnas.
10
Didžiūnai pritildavo, liežuviai lipdavo jiems prie gomurio.
11
Išgirdę apie mane žmonės mane laimino, mane pamatę žmonės mane gyrė,
12
nes gelbėjau vargdienį, kuris šaukėsi pagalbos, ir našlaitį, neturintį kas jam padėtų.
13
Mirdami žmonės mane laimino, aš džiuginau našlės širdį.
14
Teisumu vilkėjau, ir jis mane gaubė, teisingumas buvo mano apsiaustas ir turbanas.
15
Tapau aklojo akimis ir luošojo kojomis.
16
Beturčiui buvau tėvas, nepažįstamo žmogaus teises gyniau teisme.
17
Nedoram žmogui iltis nudaužiau, priverčiau jį grobį iš nasrų paleisti.
18
Tada sakydavau: ‘Mirsiu savo lizde, savo dienas padauginsiu kaip smėlį.
19
Mano šaknys siekia vandenį, ant mano šakų krinta rasa visą naktį.
20
Mano jėgos atnaujintos, mano rankose — nuolat naujas lankas’.
21
Žmonės klausydavosi manęs ir laukdavo, tylėdami priimdavo, kai jiems patardavau.
22
Man baigus kalbėti jie neturėdavo, ką sakyti; tarsi rasos lašai krisdavo ant jų mano žodis.
23
Jie laukdavo manęs kaip lietaus, tarsi vėlyvuosius lietus gėrė mano žodžius.
24
Šypsodavausi jiems, ir kai netekdavo pasitikėjimo savimi, mano veido šypsena jiems suteikdavo jėgų.
25
Buvau jų vadas ir rodžiau jiems kelią, vedžiau juos kaip karalius savo karines pajėgas ir guodžiau liūdinčius.
← Chapter 28
Jump to:
Chapter 1
Chapter 2
Chapter 3
Chapter 4
Chapter 5
Chapter 6
Chapter 7
Chapter 8
Chapter 9
Chapter 10
Chapter 11
Chapter 12
Chapter 13
Chapter 14
Chapter 15
Chapter 16
Chapter 17
Chapter 18
Chapter 19
Chapter 20
Chapter 21
Chapter 22
Chapter 23
Chapter 24
Chapter 25
Chapter 26
Chapter 27
Chapter 28
Chapter 29
Chapter 30
Chapter 31
Chapter 32
Chapter 33
Chapter 34
Chapter 35
Chapter 36
Chapter 37
Chapter 38
Chapter 39
Chapter 40
Chapter 41
Chapter 42
Chapter 30 →
All chapters:
1
2
3
4
5
6
7
8
9
10
11
12
13
14
15
16
17
18
19
20
21
22
23
24
25
26
27
28
29
30
31
32
33
34
35
36
37
38
39
40
41
42