bible
ra
🌐 Language
English
Español
Français
Deutsch
Português
Italiano
Nederlands
Русский
中文
日本語
한국어
العربية
Türkçe
Tiếng Việt
ไทย
Indonesia
All Languages
Home
/
Lithuanian
/
Lithuanian (LBD) 2012 (Biblija arba Šventasis Raštas)
/
Job 3
Job 3
Lithuanian (LBD) 2012 (Biblija arba Šventasis Raštas)
← Chapter 2
Jump to:
Chapter 1
Chapter 2
Chapter 3
Chapter 4
Chapter 5
Chapter 6
Chapter 7
Chapter 8
Chapter 9
Chapter 10
Chapter 11
Chapter 12
Chapter 13
Chapter 14
Chapter 15
Chapter 16
Chapter 17
Chapter 18
Chapter 19
Chapter 20
Chapter 21
Chapter 22
Chapter 23
Chapter 24
Chapter 25
Chapter 26
Chapter 27
Chapter 28
Chapter 29
Chapter 30
Chapter 31
Chapter 32
Chapter 33
Chapter 34
Chapter 35
Chapter 36
Chapter 37
Chapter 38
Chapter 39
Chapter 40
Chapter 41
Chapter 42
Chapter 4 →
1
Pagaliau Jobas pravėrė lūpas ir keikė tą dieną, kurią buvo gimęs.
2
Jis pertraukė tylą, tardamas:
3
„Tepranyksta diena, kurią gimiau, naktis, kuri tarė: ‘Pradėtas berniukas!’
4
O, ta diena! Tebūna ji tamsa! Tenesirūpina ja Dievas aukštybėse, teneišaušta jai šviesa!
5
Teaptemdo ją tamsa ir niūrus šešėlis, teapgaubia debesys, tegąsdina ją saulės užtemimas.
6
O, ta naktis! Tebūna ji niūri tamsa! Tenebūna ji įskaityta į metų dienas, tenepatenka nė į vieną mėnesį.
7
Taip! Ta naktis tebūna bevaisė, tenebūna girdėti joje jokio džiugaus balso.
8
Tekeikia ją keikiantys dieną ir gebantys pažadinti Leviataną.
9
Teaptemsta aušros žvaigždė, tesiilgi ji šviesos, bet tenesulaukia; tenemato ji ryto spindulių dėl to,
10
kad nenorėjo uždaryti įsčių durų ir paslėpti vargą nuo mano akių.
11
Kodėl aš nemiriau gimdamas, kodėl išėjęs iš įsčių nežuvau?
12
Kam gi buvau pasisodintas ant kelių ir duota man žįsti krūtį?
13
Gulėčiau dabar ramybėje; miegočiau ir ilsėčiausi
14
drauge su žemės karaliais ir patarėjais, statančiais sau kapavietes,
15
ar drauge su didžiūnais, turinčiais aukso, pripildžiusiais savo rūmus sidabro.
16
Kodėl gi nebuvau palaidotas tarsi nelaikšis kūdikis, tarsi mažyliai, niekada nematę šviesos?
17
Ten, žemai, nedorėliai liaujasi siausti, ten pavargusieji ilsisi.
18
Ten belaisviai nesupančioti, jie nebegirdi engėjo balso.
19
Ten mažas ir didelis — lygūs, vergas laisvas nuo savo šeimininko.
20
Kodėl gi jis duoda šviesą nelaimingiesiems, o gyvybę — sielvartaujantiesiems?
21
Jie laukia mirties, bet ji neateina, jie ieško jos tarsi paslėpto lobyno;
22
jie labai džiūgauja ir smagiai jaučiasi suradę kapą.
23
Kam gi duota šviesa vyrui, negalinčiam matyti kelio, Dievo iš visų pusių apsuptam?
24
Juk dejonė man tarsi duona, o aimanos liejasi man tarsi vanduo.
25
Ko tik bijau, tas mane pasiveja, ir ko tik vengiu, tai mane ištinka.
26
Neturiu nei ramybės, nei paliovos, nei atvangos, nes užgriuvo kančia“.
← Chapter 2
Jump to:
Chapter 1
Chapter 2
Chapter 3
Chapter 4
Chapter 5
Chapter 6
Chapter 7
Chapter 8
Chapter 9
Chapter 10
Chapter 11
Chapter 12
Chapter 13
Chapter 14
Chapter 15
Chapter 16
Chapter 17
Chapter 18
Chapter 19
Chapter 20
Chapter 21
Chapter 22
Chapter 23
Chapter 24
Chapter 25
Chapter 26
Chapter 27
Chapter 28
Chapter 29
Chapter 30
Chapter 31
Chapter 32
Chapter 33
Chapter 34
Chapter 35
Chapter 36
Chapter 37
Chapter 38
Chapter 39
Chapter 40
Chapter 41
Chapter 42
Chapter 4 →
All chapters:
1
2
3
4
5
6
7
8
9
10
11
12
13
14
15
16
17
18
19
20
21
22
23
24
25
26
27
28
29
30
31
32
33
34
35
36
37
38
39
40
41
42