bible
ra
🌐 Language
English
Español
Français
Deutsch
Português
Italiano
Nederlands
Русский
中文
日本語
한국어
العربية
Türkçe
Tiếng Việt
ไทย
Indonesia
All Languages
Home
/
Lithuanian
/
Lithuanian (LBD) 2012 (Biblija arba Šventasis Raštas)
/
Job 5
Job 5
Lithuanian (LBD) 2012 (Biblija arba Šventasis Raštas)
← Chapter 4
Jump to:
Chapter 1
Chapter 2
Chapter 3
Chapter 4
Chapter 5
Chapter 6
Chapter 7
Chapter 8
Chapter 9
Chapter 10
Chapter 11
Chapter 12
Chapter 13
Chapter 14
Chapter 15
Chapter 16
Chapter 17
Chapter 18
Chapter 19
Chapter 20
Chapter 21
Chapter 22
Chapter 23
Chapter 24
Chapter 25
Chapter 26
Chapter 27
Chapter 28
Chapter 29
Chapter 30
Chapter 31
Chapter 32
Chapter 33
Chapter 34
Chapter 35
Chapter 36
Chapter 37
Chapter 38
Chapter 39
Chapter 40
Chapter 41
Chapter 42
Chapter 6 →
1
Tad šaukis! Ar atsakys tau kas nors? Į kuriuos iš šventųjų tu kreipsiesi?
2
Iš tikrųjų širdgėla pražudo kvailąjį, o pavydas užmuša lepšį.
3
Mačiau kvailąjį įleidžiant šaknis, bet staiga ėmiau keikti jo buveinę.
4
Jo vaikai nesaugūs, trypiami teismuose, ir nėra kam jų apginti.
5
Jo pjūties derliumi naudojasi alkanieji, grobdami jį net iš erškėčių; jo turtų geidžia godieji.
6
Juk blogis nedygsta iš žemės, vargas nesprogsta iš dirvos.
7
Ne! Iš tikrųjų žmogus gimsta vargti, kaip žiežirbos kilti aukštyn.
8
Kreipčiausi į Dievą, tavimi dėtas, ir Dievui pavesčiau savo bėdą.
9
Jo darbai didingi ir nesuvokiami, nuostabūs ir nesuskaičiuojami.
10
Žemei jis duoda lietaus, ir laukus palaisto vandeniu.
11
Kukliuosius jis išaukština, o liūdintiems pakelia nuotaiką.
12
Sukčių užmačias jis taip sužlugdo, kad jų rankos neranda naudos.
13
Gudruolius jis pagauna kėslaujančius, jų suktus sumanymus paverčia niekais.
14
Dieną jiems darosi tamsu, vidurdienį jie grabinėjasi tarsi naktį.
15
Bet beturtį jis gelbsti nuo jų nasrų, nuo galingojo rankos.
16
Taigi bus vilties nelaimingajam, nelabumas turi užčiaupti burną.
17
Tikėk manimi: laimingas žmogus, kurį Dievas pataiso! Neniekink Visagalio pamokos!
18
Juk jis sužeidžia, bet ir aptvarsto, jo rankos nuplaka, bet ir pagydo.
19
Šešis kartus iš bėdos jis tave gelbės, o septintą kartą nelaimė tavęs nebepalies.
20
Bado metu jis atpirks tave nuo mirties, o kare — nuo kalavijo pavojaus.
21
Nuo ilgų liežuvių rykštės būsi apgintas, negandoms siaučiant aplinkui nedrebėsi.
22
Iš žūties ir bado juoksiesi, žemės žvėrių nebebijosi.
23
Dirvos akmenys bus tavo sąjungininkai, laukiniai žvėrys elgsis su tavimi taikiai.
24
Matysi, kad tavo palapinė saugi, apžiūrėsi savo avidę ir nieko nepasigesi.
25
Matysi, kad tavo palikuonys dauginasi ir tavo ainija auga kaip žolė laukuose.
26
Į kapą nueisi žilos senatvės sulaukęs kaip laiku nuneštas kviečių pėdas.
27
Tikėk manimi! Tai ištyrėme. Taip yra! Klausykis ir dėkis tai į galvą!“
← Chapter 4
Jump to:
Chapter 1
Chapter 2
Chapter 3
Chapter 4
Chapter 5
Chapter 6
Chapter 7
Chapter 8
Chapter 9
Chapter 10
Chapter 11
Chapter 12
Chapter 13
Chapter 14
Chapter 15
Chapter 16
Chapter 17
Chapter 18
Chapter 19
Chapter 20
Chapter 21
Chapter 22
Chapter 23
Chapter 24
Chapter 25
Chapter 26
Chapter 27
Chapter 28
Chapter 29
Chapter 30
Chapter 31
Chapter 32
Chapter 33
Chapter 34
Chapter 35
Chapter 36
Chapter 37
Chapter 38
Chapter 39
Chapter 40
Chapter 41
Chapter 42
Chapter 6 →
All chapters:
1
2
3
4
5
6
7
8
9
10
11
12
13
14
15
16
17
18
19
20
21
22
23
24
25
26
27
28
29
30
31
32
33
34
35
36
37
38
39
40
41
42