bible
ra
🌐 Language
English
Español
Français
Deutsch
Português
Italiano
Nederlands
Русский
中文
日本語
한국어
العربية
Türkçe
Tiếng Việt
ไทย
Indonesia
All Languages
Home
/
Lithuanian
/
Lithuanian (LBD) 2012 (Biblija arba Šventasis Raštas)
/
Job 7
Job 7
Lithuanian (LBD) 2012 (Biblija arba Šventasis Raštas)
← Chapter 6
Jump to:
Chapter 1
Chapter 2
Chapter 3
Chapter 4
Chapter 5
Chapter 6
Chapter 7
Chapter 8
Chapter 9
Chapter 10
Chapter 11
Chapter 12
Chapter 13
Chapter 14
Chapter 15
Chapter 16
Chapter 17
Chapter 18
Chapter 19
Chapter 20
Chapter 21
Chapter 22
Chapter 23
Chapter 24
Chapter 25
Chapter 26
Chapter 27
Chapter 28
Chapter 29
Chapter 30
Chapter 31
Chapter 32
Chapter 33
Chapter 34
Chapter 35
Chapter 36
Chapter 37
Chapter 38
Chapter 39
Chapter 40
Chapter 41
Chapter 42
Chapter 8 →
1
Argi žmogaus gyvenimas žemėje nėra sunki tarnyba? Argi žmogaus dienos nėra kaip samdinio dienos?
2
Tarsi vergas jis trokšta pavėsio, tarsi samdinys laukia savo atlygio.
3
Man skirti mėnesiai pilni nusivylimo, mano dalia — naktys, kupinos širdgėlos.
4
Eidamas gulti, klausiu: ‘Kada atsikelsiu?’ Bet naktis ilga, ir ligi aušros aš neramiai vartausi.
5
Mano kūną dengia kirmėlės ir purvas, mano oda pleišėja ir pūliuoja.
6
Mano dienos eiklesnės už audėjo šaudyklę, be vilties jos skuba prie savo galo.
7
Neužmiršk, kad mano gyvenimas tik vėjas; niekada daugiau neberegėsiu laimės.
8
Akis, stebinti mane, nebematys manęs; tavo akys ieškos manęs, bet manęs jau nebebus.
9
Kaip debesis pamažu nyksta ir praeina, taip žengiantis žemyn į Šeolą niekada nebegrįžta.
10
Į savo buveinę jis nebesugrįš, jo namai daugiau jo nebepažins.
11
Todėl negaliu leisti savo lūpoms tylėti; kalbėsiu dvasios skausme, skųsiuosi gyvasties kartėlyje.
12
Argi aš jūra ar jūros pabaisa, kad tu pastatei prie manęs sargybą?
13
Kai pagalvoju: ‘Mano lova mane paguos, mano guolis pasidalys su manimi skausmu’, —
14
tu gąsdini mane sapnais ir siaubą man keli regėjimais,
15
idant rinkčiausi pasmaugimą ir mirtį negu šiuos griaučius.
16
Daugiau nebegaliu! Amžinai negyvensiu! Tad pasitrauk nuo manęs, nes mano dienos tik ūkanos.
17
Kas tas žmogus, kad jį taip aukštini? Kodėl kreipi į jį dėmesį!
18
Kasdien jį lankai, kiekvieną akimirką jį bandai!
19
Kiek ilgai nenuleisi akių nuo manęs ir neatstosi, kol nurysiu seiles?
20
Jei ir nusidėjau, tai ką padariau tau, žmogaus sarge? Kodėl pavertei mane savo taikiniu? Kodėl tapau tau našta?
21
Kodėl neatleidi mano nusižengimo ir nepanaikini mano kaltės? Juk netrukus gulėsiu dulkėse; ieškosi manęs, bet manęs jau nebebus“.
← Chapter 6
Jump to:
Chapter 1
Chapter 2
Chapter 3
Chapter 4
Chapter 5
Chapter 6
Chapter 7
Chapter 8
Chapter 9
Chapter 10
Chapter 11
Chapter 12
Chapter 13
Chapter 14
Chapter 15
Chapter 16
Chapter 17
Chapter 18
Chapter 19
Chapter 20
Chapter 21
Chapter 22
Chapter 23
Chapter 24
Chapter 25
Chapter 26
Chapter 27
Chapter 28
Chapter 29
Chapter 30
Chapter 31
Chapter 32
Chapter 33
Chapter 34
Chapter 35
Chapter 36
Chapter 37
Chapter 38
Chapter 39
Chapter 40
Chapter 41
Chapter 42
Chapter 8 →
All chapters:
1
2
3
4
5
6
7
8
9
10
11
12
13
14
15
16
17
18
19
20
21
22
23
24
25
26
27
28
29
30
31
32
33
34
35
36
37
38
39
40
41
42