bible
ra
🌐 Language
English
Español
Français
Deutsch
Português
Italiano
Nederlands
Русский
中文
日本語
한국어
العربية
Türkçe
Tiếng Việt
ไทย
Indonesia
All Languages
Home
/
Lithuanian
/
Lithuanian (LBD) 2012 (Biblija arba Šventasis Raštas)
/
Job 32
Job 32
Lithuanian (LBD) 2012 (Biblija arba Šventasis Raštas)
← Chapter 31
Jump to:
Chapter 1
Chapter 2
Chapter 3
Chapter 4
Chapter 5
Chapter 6
Chapter 7
Chapter 8
Chapter 9
Chapter 10
Chapter 11
Chapter 12
Chapter 13
Chapter 14
Chapter 15
Chapter 16
Chapter 17
Chapter 18
Chapter 19
Chapter 20
Chapter 21
Chapter 22
Chapter 23
Chapter 24
Chapter 25
Chapter 26
Chapter 27
Chapter 28
Chapter 29
Chapter 30
Chapter 31
Chapter 32
Chapter 33
Chapter 34
Chapter 35
Chapter 36
Chapter 37
Chapter 38
Chapter 39
Chapter 40
Chapter 41
Chapter 42
Chapter 33 →
1
Taigi tie trys vyrai nustojo ginčytis su Jobu, kadangi jis laikė save teisiu.
2
Tada Barachelio iš Būzo genties sūnus Elihuvas iš Ramo kilties nebepajėgė suvaldyti savo pykčio. Jis niršo ant Jobo, nes šis laikė teisiu save, o ne Dievą;
3
jis niršo ir ant trijų Jobo bičiulių, nes jie nebuvo radę atsakymo, nors ir tvirtino, kad Jobas kaltas.
4
Bet kadangi tie vyrai buvo vyresni už jį, Elihuvas nesiryžo kreiptis į Jobą.
5
Tačiau pamatęs, kad anų trijų vyrų lūpose atsakymo nėra, jis nebepajėgė suvaldyti savo pykčio.
6
Tada Barachelio iš Būzo genties sūnus Elihuvas atsakydamas tarė: „Esu jaunas, o jūs seni. Todėl nedrįsau ir bijojau pasakyti savo nuomonę.
7
Maniau: ‘Tekalba metai, temoko žilagalviai išminties’.
8
Bet iš tikrųjų žmogui dvasia — Visagalio alsavimas, teikiantis supratimo.
9
Nei žili plaukai nepadaro išmintingo, nei seniūnai ne visada supranta, kas teisinga.
10
Tad ir sakau: ‘Pasiklausykite manęs, aš irgi pasakysiu savo nuomonę’.
11
Štai laukiau jūsų žodžių, klausiausi jūsų išmintingų svarstymų, jums stengiantis rasti teisingą atsakymą.
12
Atsidėjęs dėmesingai sekiau, bet, tikėkit manimi, nė vienas jūsų neparodė, kad Jobas neteisus, nė vienas nepaneigė, ką Jobas sakė.
13
Tad kaip galite sakyti: ‘Radome išmintį!’? Dievas jam atsakys, o ne žmogus!
14
Ne man jis dėstė savo bėdas, ir ne jūsų žodžiais jam aš atsakysiu.
15
Sutrikę daugiau pasakyti jie nebegali; jiems trūksta žodžių.
16
Laukiau, kol jie liovėsi kalbėti, kol baigė ir nieko daugiau nebeatsakė.
17
Dabar atvirai pasakysiu savo nuomonę ir pareikšiu, ką žinau.
18
Juk man žodžiai liejasi per kraštus, o mano dvasia ragina mane.
19
Mano viduje tarsi vynas ieško angos atsidvėsti, tarsi nauji vynmaišiai, kurie tuoj plyš!
20
Turiu kalbėti, kad galėčiau atsikvėpti, atverti lūpas ir atsakyti.
21
Nebūsiu šališkas nė vienam ir nieko negirsiu.
22
Juk girti aš nemoku, o jei girčiau, mano Kūrėjas tikrai man padarytų galą!
← Chapter 31
Jump to:
Chapter 1
Chapter 2
Chapter 3
Chapter 4
Chapter 5
Chapter 6
Chapter 7
Chapter 8
Chapter 9
Chapter 10
Chapter 11
Chapter 12
Chapter 13
Chapter 14
Chapter 15
Chapter 16
Chapter 17
Chapter 18
Chapter 19
Chapter 20
Chapter 21
Chapter 22
Chapter 23
Chapter 24
Chapter 25
Chapter 26
Chapter 27
Chapter 28
Chapter 29
Chapter 30
Chapter 31
Chapter 32
Chapter 33
Chapter 34
Chapter 35
Chapter 36
Chapter 37
Chapter 38
Chapter 39
Chapter 40
Chapter 41
Chapter 42
Chapter 33 →
All chapters:
1
2
3
4
5
6
7
8
9
10
11
12
13
14
15
16
17
18
19
20
21
22
23
24
25
26
27
28
29
30
31
32
33
34
35
36
37
38
39
40
41
42