bible
ra
🌐 Language
English
Español
Français
Deutsch
Português
Italiano
Nederlands
Русский
中文
日本語
한국어
العربية
Türkçe
Tiếng Việt
ไทย
Indonesia
All Languages
Home
/
Lithuanian
/
Lithuanian (KBV) (Biblija. Senasis Testamentas. Naujasis Testamentas)
/
Job 14
Job 14
Lithuanian (KBV) (Biblija. Senasis Testamentas. Naujasis Testamentas)
← Chapter 13
Jump to:
Chapter 1
Chapter 2
Chapter 3
Chapter 4
Chapter 5
Chapter 6
Chapter 7
Chapter 8
Chapter 9
Chapter 10
Chapter 11
Chapter 12
Chapter 13
Chapter 14
Chapter 15
Chapter 16
Chapter 17
Chapter 18
Chapter 19
Chapter 20
Chapter 21
Chapter 22
Chapter 23
Chapter 24
Chapter 25
Chapter 26
Chapter 27
Chapter 28
Chapter 29
Chapter 30
Chapter 31
Chapter 32
Chapter 33
Chapter 34
Chapter 35
Chapter 36
Chapter 37
Chapter 38
Chapter 39
Chapter 40
Chapter 41
Chapter 42
Chapter 15 →
1
‘‘Žmogus, gimęs iš moters, gyvena trumpai, bet daug vargsta.
2
Jis kaip gėlė auga ir nuvysta. Jis dingsta kaip šešėlis ir nepasilieka.
3
Ar Tu atversi savo akis į tokį ir nusivesi mane į teismą su savimi?
4
Kas gali iš netyro padaryti tyrą? Niekas!
5
Jo dienos yra tiksliai nustatytos ir mėnesiai suskaičiuoti. Tu nustatai jam ribą, ir jis jos neperžengs.
6
Atsitrauk nuo jo, kad jis pailsėtų, kol kaip samdinys sulauks savo dienos.
7
Medžiui yra viltis, kad ir nukirstas atžels ir iš kelmo išaugs atžalos.
8
Nors žemėje jo šaknys pasensta ir jo kelmas apmiršta dulkėse,
9
bet, gavęs vandens, jis atželia, krauna pumpurus ir išleidžia šakeles kaip jaunas augalas.
10
O žmogus miršta, ir nebėra jo; atiduoda žmogus savo dvasią, kur jis yra?
11
Kaip vanduo išgaruoja iš jūrų, upės nusenka ir išdžiūsta,
12
taip žmogus atsigula ir nebeatsikelia. Kol dangūs pasibaigs, jis neatsibus; niekas jo nepažadins iš miego.
13
O kad paslėptum mane kape ir laikytum paslėpęs, kol praeis Tavo rūstybė; nustatytam laikui praėjus, vėl mane atsimintum.
14
Ar miręs žmogus prisikels? Per visas man skirtas dienas aš lauksiu permainos.
15
Tu šauksi, ir aš atsiliepsiu; Tu ilgėsiesi savo rankų kūrinio.
16
Tu skaičiuoji mano žingsnius, bet neįskaityk mano nuodėmės.
17
Mano nusikaltimas paslėptas maišelyje ir mano kaltė užrišta.
18
Kaip kalnas krisdamas subyra ir uola pajuda iš savo vietos,
19
kaip vanduo nuneša akmenis ir liūtys nuplauna dirvožemį, taip Tu sunaikini žmogaus viltį.
20
Tu nugali jį nuolat, ir jo nebelieka, Tu pakeiti jo veidą ir pavarai jį.
21
Jei jo sūnūs gerbiami, jis nežino; jei jie niekinami, jis nepastebi.
22
Jis jaučia savo kūno skausmus, ir jo siela kenčia’‘.
← Chapter 13
Jump to:
Chapter 1
Chapter 2
Chapter 3
Chapter 4
Chapter 5
Chapter 6
Chapter 7
Chapter 8
Chapter 9
Chapter 10
Chapter 11
Chapter 12
Chapter 13
Chapter 14
Chapter 15
Chapter 16
Chapter 17
Chapter 18
Chapter 19
Chapter 20
Chapter 21
Chapter 22
Chapter 23
Chapter 24
Chapter 25
Chapter 26
Chapter 27
Chapter 28
Chapter 29
Chapter 30
Chapter 31
Chapter 32
Chapter 33
Chapter 34
Chapter 35
Chapter 36
Chapter 37
Chapter 38
Chapter 39
Chapter 40
Chapter 41
Chapter 42
Chapter 15 →
All chapters:
1
2
3
4
5
6
7
8
9
10
11
12
13
14
15
16
17
18
19
20
21
22
23
24
25
26
27
28
29
30
31
32
33
34
35
36
37
38
39
40
41
42