bible
ra
🌐 Language
English
Español
Français
Deutsch
Português
Italiano
Nederlands
Русский
中文
日本語
한국어
العربية
Türkçe
Tiếng Việt
ไทย
Indonesia
All Languages
Home
/
Lithuanian
/
Lithuanian (KBV) (Biblija. Senasis Testamentas. Naujasis Testamentas)
/
Job 6
Job 6
Lithuanian (KBV) (Biblija. Senasis Testamentas. Naujasis Testamentas)
← Chapter 5
Jump to:
Chapter 1
Chapter 2
Chapter 3
Chapter 4
Chapter 5
Chapter 6
Chapter 7
Chapter 8
Chapter 9
Chapter 10
Chapter 11
Chapter 12
Chapter 13
Chapter 14
Chapter 15
Chapter 16
Chapter 17
Chapter 18
Chapter 19
Chapter 20
Chapter 21
Chapter 22
Chapter 23
Chapter 24
Chapter 25
Chapter 26
Chapter 27
Chapter 28
Chapter 29
Chapter 30
Chapter 31
Chapter 32
Chapter 33
Chapter 34
Chapter 35
Chapter 36
Chapter 37
Chapter 38
Chapter 39
Chapter 40
Chapter 41
Chapter 42
Chapter 7 →
1
Jobas atsakydamas tarė:
2
‘‘O kad pasvertų mano vargą ir ant svarstyklių uždėtų mano kentėjimus!
3
Visa tai svertų daugiau už jūros smėlį. Todėl aš nuryju savo žodžius.
4
Visagalio strėlės įsmeigtos į mane, jų nuodus turi gerti mano dvasia. Dievo baisenybės išsirikiavę prieš mane.
5
Ar žvengia laukinis asilas, turėdamas žolės? Ar baubia jautis prie savo pašaro?
6
Ar galima valgyti beskonį dalyką be druskos? Ar kiaušinio baltymas turi skonį?
7
Tai, kuo bjaurėdavosi mano siela, yra mano suspaudimo maistas.
8
O kad įvyktų, ko prašau, ir Dievas suteiktų man, ko ilgiuosi.
9
Kad patiktų Dievui sunaikinti mane, rankos pakėlimu pribaigti mane.
10
Tai būtų man paguoda ir aš džiaugčiausi kentėdamas. Tenesigaili Jis manęs, nes aš neišsigyniau Šventojo žodžių.
11
Iš kur man jėgos, kad turėčiau viltį? Koks galas, kad aš toliau gyvenčiau?
12
Ar mano jėga yra akmens jėga? Ar mano kūnas iš vario?
13
Manyje nėra pagalbos ir išmintis pasitraukė nuo manęs.
14
Kenčiantis turėtų susilaukti gailestingumo iš savo draugo, tačiau jis atsisako Visagalio baimės.
15
Mano broliai yra klastingi kaip upelis, kaip vandens srovės, tekančios pro šalį.
16
Jie yra lyg tamsus ledas, padengtas sniegu.
17
Saulei kaitinant, jie pradingsta, karščiui užėjusišnyksta.
18
Jų kelias pasuka į šalį, jie teka į tuštumą ir pranyksta.
19
Temos ir Šebos karavanai tyrinėjo juos ir pasitikėjo jais.
20
Tačiau jų viltis apvylė juos, jie atėjo ir buvo sugėdinti.
21
Jūs esate niekas, nes pamatę mano pažeminimą, išsigandote.
22
Argi ar prašiau: ‘Duokite man dovanų iš savo turto?’
23
Arba: ‘Išgelbėkite mane iš priešo rankų. Išpirkite mane iš prispaudėjų’.
24
Pamokykite mane, ir aš nutilsiu; duokite man suprasti mano klaidas.
25
Kokie stiprūs yra tiesos žodžiai, o jūsų kalbos nieko neįrodo.
26
Jūs savo žodžiais man tik prikaišiojate; jie nuliūdusiam praeina lyg vėjas.
27
Jūs puolate našlaitį ir savo draugui kasate duobę.
28
Dabar pažvelkite į mane ir matysite, ar aš meluoju.
29
Atsakykite, kad nebūtų netiesos. Atsakykite, ar aš ne teisus?
30
Spręskite, ar aš netiesą kalbu? Ar aš neatskiriu tiesos nuo melo?’‘
← Chapter 5
Jump to:
Chapter 1
Chapter 2
Chapter 3
Chapter 4
Chapter 5
Chapter 6
Chapter 7
Chapter 8
Chapter 9
Chapter 10
Chapter 11
Chapter 12
Chapter 13
Chapter 14
Chapter 15
Chapter 16
Chapter 17
Chapter 18
Chapter 19
Chapter 20
Chapter 21
Chapter 22
Chapter 23
Chapter 24
Chapter 25
Chapter 26
Chapter 27
Chapter 28
Chapter 29
Chapter 30
Chapter 31
Chapter 32
Chapter 33
Chapter 34
Chapter 35
Chapter 36
Chapter 37
Chapter 38
Chapter 39
Chapter 40
Chapter 41
Chapter 42
Chapter 7 →
All chapters:
1
2
3
4
5
6
7
8
9
10
11
12
13
14
15
16
17
18
19
20
21
22
23
24
25
26
27
28
29
30
31
32
33
34
35
36
37
38
39
40
41
42