bible
ra
🌐 Language
English
Español
Français
Deutsch
Português
Italiano
Nederlands
Русский
中文
日本語
한국어
العربية
Türkçe
Tiếng Việt
ไทย
Indonesia
All Languages
Home
/
Lithuanian
/
Lithuanian (KBV) (Biblija. Senasis Testamentas. Naujasis Testamentas)
/
Job 32
Job 32
Lithuanian (KBV) (Biblija. Senasis Testamentas. Naujasis Testamentas)
← Chapter 31
Jump to:
Chapter 1
Chapter 2
Chapter 3
Chapter 4
Chapter 5
Chapter 6
Chapter 7
Chapter 8
Chapter 9
Chapter 10
Chapter 11
Chapter 12
Chapter 13
Chapter 14
Chapter 15
Chapter 16
Chapter 17
Chapter 18
Chapter 19
Chapter 20
Chapter 21
Chapter 22
Chapter 23
Chapter 24
Chapter 25
Chapter 26
Chapter 27
Chapter 28
Chapter 29
Chapter 30
Chapter 31
Chapter 32
Chapter 33
Chapter 34
Chapter 35
Chapter 36
Chapter 37
Chapter 38
Chapter 39
Chapter 40
Chapter 41
Chapter 42
Chapter 33 →
1
Tie trys vyrai liovėsi atsakinėti Jobui, nes jis laikė save teisiu.
2
Barachelio sūnus Elihuvas, buzitas iš Ramo giminės, supyko ant Jobo, nes jis teisino save, o ne Dievą.
3
Jis supyko ir ant jo trijų draugų, nes jie nesurado atsakymo, tačiau kaltino Jobą.
4
Jobui kalbant, Elihus laukė, nes jie buvo vyresni už jį.
5
Kai Elihus pamatė, kad tie trys vyrai nesurado atsakymo, užsidegė jo pyktis.
6
Barakelio sūnus Elihus, buzitas, atsakydamas tarė: ‘‘Aš dar jaunas, jūs senesni amžiumi, todėl bijojau ir nedrįsau jums pareikšti savo nuomonės.
7
Aš galvojau: ‘Amžius tegul kalba, metų skaičius tepamoko išminties’.
8
Tačiau dvasia yra žmoguje ir Visagalio įkvėpimas duoda jam supratimą.
9
Seniai ne visados išmintingi ir ne amžius leidžia suvokti, kas teisinga.
10
Todėl pasiklausykite manęs. Aš irgi pareikšiu savo nuomonę.
11
Aš laukiau jūsų žodžių, klausiau jūsų svarstymų, kai ieškojote, ką atsakyti.
12
Aš atidžiai jus stebėjau, tačiau nė vienas iš jūsų neįtikino Jobo ir neatsakė į jo žodžius.
13
Nesakykite, kad atsakėte išmintingai: ‘Dievas jį įveiks, ne žmogus’.
14
Jis nesikreipė savo žodžiais į mane, ir aš jam neatsakysiu jūsų žodžiais.
15
Jie nustebę stovi, netekę žado, nebežino, ką sakyti.
16
Kai aš laukiau, o jie stovėjo tylėdami ir nieko nesakė,
17
aš nusprendžiau atsakyti ir pareikšti savo nuomonę.
18
Aš turiu žodžių pakankamai, o dvasia mane ragina.
19
Mano pilvas kaip vynas, nerandąs išėjimo, plėšantis naujas odines.
20
Aš turiu kalbėti, kad man būtų lengviau; praversiu savo lūpas ir atsakysiu.
21
Nebūsiu šališkas ir niekam nepataikausiu.
22
Jei pataikaučiau, mano Kūrėjas greitai pašalintų mane’‘.
← Chapter 31
Jump to:
Chapter 1
Chapter 2
Chapter 3
Chapter 4
Chapter 5
Chapter 6
Chapter 7
Chapter 8
Chapter 9
Chapter 10
Chapter 11
Chapter 12
Chapter 13
Chapter 14
Chapter 15
Chapter 16
Chapter 17
Chapter 18
Chapter 19
Chapter 20
Chapter 21
Chapter 22
Chapter 23
Chapter 24
Chapter 25
Chapter 26
Chapter 27
Chapter 28
Chapter 29
Chapter 30
Chapter 31
Chapter 32
Chapter 33
Chapter 34
Chapter 35
Chapter 36
Chapter 37
Chapter 38
Chapter 39
Chapter 40
Chapter 41
Chapter 42
Chapter 33 →
All chapters:
1
2
3
4
5
6
7
8
9
10
11
12
13
14
15
16
17
18
19
20
21
22
23
24
25
26
27
28
29
30
31
32
33
34
35
36
37
38
39
40
41
42