bible
ra
🌐 Language
English
Español
Français
Deutsch
Português
Italiano
Nederlands
Русский
中文
日本語
한국어
العربية
Türkçe
Tiếng Việt
ไทย
Indonesia
All Languages
Home
/
Lithuanian
/
Lithuanian (KBV) (Biblija. Senasis Testamentas. Naujasis Testamentas)
/
Job 9
Job 9
Lithuanian (KBV) (Biblija. Senasis Testamentas. Naujasis Testamentas)
← Chapter 8
Jump to:
Chapter 1
Chapter 2
Chapter 3
Chapter 4
Chapter 5
Chapter 6
Chapter 7
Chapter 8
Chapter 9
Chapter 10
Chapter 11
Chapter 12
Chapter 13
Chapter 14
Chapter 15
Chapter 16
Chapter 17
Chapter 18
Chapter 19
Chapter 20
Chapter 21
Chapter 22
Chapter 23
Chapter 24
Chapter 25
Chapter 26
Chapter 27
Chapter 28
Chapter 29
Chapter 30
Chapter 31
Chapter 32
Chapter 33
Chapter 34
Chapter 35
Chapter 36
Chapter 37
Chapter 38
Chapter 39
Chapter 40
Chapter 41
Chapter 42
Chapter 10 →
1
Jobas atsakydamas tarė:
2
‘‘Tikrai žinau, kad taip yra. Bet kaip žmogus gali būti teisus prieš Dievą?
3
Jei jis ginčytųsi su Juo, negalėtų Jam atsakyti nė į vieną iš tūkstančio.
4
Jis išmintingas širdyje ir galingas jėga. Kas, užsikietinęs prieš Jį, turėjo sėkmę?
5
Jis perkelia kalnus nepastebimai, rūstaudamas juos sunaikina.
6
Jis sudrebina žemę ir supurto jos stulpus.
7
Jis įsako saulei, ir ji nepateka, ir žvaigždes užantspauduoja.
8
Jis vienas ištiesė dangus ir žingsniuoja jūros bangomis.
9
Jis padarė Grįžulo ratus, Orioną ir Sietyną bei Pietų skliauto žvaigždynus.
10
Jis padaro didelių, mums nesuvokiamų dalykų ir nesuskaičiuojamų stebuklų.
11
Štai Jis praeina pro mane, bet aš Jo nepastebiu; Jis eina tolyn, o aš Jo nematau.
12
Jei Jis atims, kas sutrukdys Jam ir paklaus: ‘Ką Tu darai?’
13
Jei Dievas nesulaikys savo rūstybės, išdidūs padėjėjai nusilenks prieš Jį.
14
Kaip tad aš galėčiau Jam pasiteisinti ir parinkti tinkamus žodžius?
15
Jei aš ir būčiau teisus, negalėčiau atsakyti Jam, bet turėčiau maldauti savo Teisėją.
16
Jei aš šaukčiausi ir Jis atsakytų man, nepatikėčiau, kad Jis manęs klauso.
17
Jis viesulu palaužia mane ir daugina mano žaizdas be priežasties;
18
Jis neleidžia man atsikvėpti, bet pripildo mane kartybių.
19
Jei kalbėčiau apie jėgą, Jis stiprus! O jei apie teismą, kas paskirs man laiką bylinėtis?
20
Jei teisinčiau save, mano paties žodžiai pasmerktų mane; jei būčiau nekaltas, jie mane kaltintų.
21
Aš esu nekaltas. Bet nebenoriu pažinti savo sielos ir niekinu savo gyvybę.
22
Nėra jokio skirtumo. Todėl sakau: ‘Jis sunaikina kaltą ir nekaltą’.
23
Jei netikėta nelaimė pražudo, Jis juokiasi iš nekaltųjų išmėginimų.
24
Žemė atiduota nedorėliams, Jis uždengia teisėjų veidus. Kas gi visa tai daro, ar ne Jis?
25
Mano dienos greitesnės už pasiuntinį; jos nubėgo, nematę nieko gero.
26
Jos pralėkė kaip greiti laivai, kaip erelis, puoląs grobį.
27
Jei sakyčiau: ‘Aš pamiršiu savo skundą, paliksiu savo sunkumą ir paguosiu save’,
28
tai bijausi visų savo kančių, žinodamas, kad Tu manęs nelaikysi nekaltu.
29
Jei aš esu nedorėlis, tai kam veltui stengtis?
30
Jei nusiprausčiau sniego vandeniu ir kaip niekada švariai nusiplaučiau rankas,
31
Tu vis tiek įstumtum mane į purvą, ir mano rūbai baisėtųsi manimi.
32
Jis nėra žmogus kaip aš, kad Jam galėčiau atsakyti ir abu galėtumėme stoti į teismą.
33
Tarp mūsų nėra tarpininko, kuris galėtų uždėti ant mūsų rankas.
34
O kad Jis patrauktų nuo manęs savo lazdą ir manęs nebegąsdintų.
35
Tada kalbėčiau nebijodamas Jo, bet dabar taip nėra’‘.
← Chapter 8
Jump to:
Chapter 1
Chapter 2
Chapter 3
Chapter 4
Chapter 5
Chapter 6
Chapter 7
Chapter 8
Chapter 9
Chapter 10
Chapter 11
Chapter 12
Chapter 13
Chapter 14
Chapter 15
Chapter 16
Chapter 17
Chapter 18
Chapter 19
Chapter 20
Chapter 21
Chapter 22
Chapter 23
Chapter 24
Chapter 25
Chapter 26
Chapter 27
Chapter 28
Chapter 29
Chapter 30
Chapter 31
Chapter 32
Chapter 33
Chapter 34
Chapter 35
Chapter 36
Chapter 37
Chapter 38
Chapter 39
Chapter 40
Chapter 41
Chapter 42
Chapter 10 →
All chapters:
1
2
3
4
5
6
7
8
9
10
11
12
13
14
15
16
17
18
19
20
21
22
23
24
25
26
27
28
29
30
31
32
33
34
35
36
37
38
39
40
41
42