bible
ra
🌐 Language
English
Español
Français
Deutsch
Português
Italiano
Nederlands
Русский
中文
日本語
한국어
العربية
Türkçe
Tiếng Việt
ไทย
Indonesia
All Languages
Home
/
Lithuanian
/
Lithuanian (KBV) (Biblija. Senasis Testamentas. Naujasis Testamentas)
/
Job 30
Job 30
Lithuanian (KBV) (Biblija. Senasis Testamentas. Naujasis Testamentas)
← Chapter 29
Jump to:
Chapter 1
Chapter 2
Chapter 3
Chapter 4
Chapter 5
Chapter 6
Chapter 7
Chapter 8
Chapter 9
Chapter 10
Chapter 11
Chapter 12
Chapter 13
Chapter 14
Chapter 15
Chapter 16
Chapter 17
Chapter 18
Chapter 19
Chapter 20
Chapter 21
Chapter 22
Chapter 23
Chapter 24
Chapter 25
Chapter 26
Chapter 27
Chapter 28
Chapter 29
Chapter 30
Chapter 31
Chapter 32
Chapter 33
Chapter 34
Chapter 35
Chapter 36
Chapter 37
Chapter 38
Chapter 39
Chapter 40
Chapter 41
Chapter 42
Chapter 31 →
1
‘‘Dabar juokiasi iš manęs jaunesni už mane, kurių tėvų nebūčiau laikęs prie savo avių bandos šunų.
2
Kurių rankų stiprumas neturėjo vertės man, jie nesulaukė senatvės.
3
Dėl neturto ir bado visai nusilpę, jie bėgdavo į dykumą, tuščią ir apleistą.
4
Jie raudavo dilgėles iš pakrūmių ir kadagių šaknys buvo jų maistas.
5
Jie būdavo varomi iš bendruomenės su triukšmu kaip vagys.
6
Jie gyveno kalnų pašlaitėse, žemės olose ir ant uolų,
7
rinkdavosi tarp erškėčių ir šūkaudavo krūmuose.
8
Kvailių ir netikėlių vaikai, kuriuos iš krašto išveja.
9
O dabar tapau priežodis jų dainose,
10
jie bjaurisi manimi, traukiasi nuo manęs ir nesidrovi spjauti man į veidą.
11
Kadangi Jis atleido savo templę ir ištiko mane, jie taip pat nebesivaržo mano akivaizdoje.
12
Man iš dešinės pakyla gauja, stumia mane nuo kelio ir siekia mane sunaikinti.
13
Jie išardo mano taką, apsunkina mano nelaimę, jie neturi pagalbininko.
14
Lyg pro plačią spragą įsiveržę, jie neša man pražūtį.
15
Mane apėmė baimė; jie persekiojo mano sielą kaip vėjas, ir mano laimė praeina kaip debesis.
16
Dabar mano siela suvargusi ir mano dienos gausios kančių.
17
Naktį man kaulus gelia ir skausmai nesiliauja.
18
Daug jėgų reikia man, kad pasikeisčiau drabužį, jis varžo mane kaip rūbo apykaklė.
19
Jis įmetė mane į purvą, tapau kaip dulkės ir pelenai.
20
Aš šaukiuosi Tavęs, bet Tu man neatsakai; stoviu, bet Tu nekreipi dėmesio į mane.
21
Tu tapai man žiaurus, savo stipria ranka mane prislėgei.
22
Tu pakeli mane vėju ir blaškai, Tu išplėši mano nuosavybę.
23
Aš žinau, kad nuvesi mane į mirtį, į namus, skirtus visiems gyviesiems.
24
Tačiau Jis neištiesia rankos į kapą, nors jie šaukia pražūdami.
25
Ar aš neverkiau dėl kenčiančio, nesisielojau dėl vargšo?
26
Aš ieškojau gerogavau pikta; laukiau šviesosatėjo tamsa.
27
Mano viduriai virė ir neturėjo poilsio, pasitiko mane vargo dienos.
28
Aš vaikštinėju gedėdamas, nematydamas saulės; stoviu susirinkime ir šaukiu.
29
Aš tapau broliu šakalams ir draugu stručiams.
30
Mano oda pajuodusi, mano kaulai dega nuo karščio.
31
Mano arfa virto rauda, o mano fleitaverkiančiojo balsu’‘.
← Chapter 29
Jump to:
Chapter 1
Chapter 2
Chapter 3
Chapter 4
Chapter 5
Chapter 6
Chapter 7
Chapter 8
Chapter 9
Chapter 10
Chapter 11
Chapter 12
Chapter 13
Chapter 14
Chapter 15
Chapter 16
Chapter 17
Chapter 18
Chapter 19
Chapter 20
Chapter 21
Chapter 22
Chapter 23
Chapter 24
Chapter 25
Chapter 26
Chapter 27
Chapter 28
Chapter 29
Chapter 30
Chapter 31
Chapter 32
Chapter 33
Chapter 34
Chapter 35
Chapter 36
Chapter 37
Chapter 38
Chapter 39
Chapter 40
Chapter 41
Chapter 42
Chapter 31 →
All chapters:
1
2
3
4
5
6
7
8
9
10
11
12
13
14
15
16
17
18
19
20
21
22
23
24
25
26
27
28
29
30
31
32
33
34
35
36
37
38
39
40
41
42